AKTUALIJOS

Birželio 1 dieną Vilniuje vyks eisena prieš vertybes.

Žodis „vertybės” kalbos kraitelėse yra ne šiaip sau. Jis skirtas tokiems žodžių junginiams, kaip „jūsų vertybės”, „mūsų vertybės”, „europietiškos vertybės”, „krikščioniškos vertybės”, „bendros vertybės”, „skirtingos vertybės” ir panašiai be galo. Tai labai patrauklus vertybinis puodelis ir patogus būdas pasakyti kažką neaiškaus. Kartais tai reiškia „brangu ir svarbu, bet tik kažkam, ne visiems”. Kartais — „kažkas, ką grupė žmonių galbūt laiko brangiu ir svarbiu”.

 

Neaišku?

Aišku ir neturi būti, nes jei pasklinda „vertybių” kerai, aiškintis toliau nebereikia — tai jau individualus reikalas.

„Vertybės” kilo iš mokslo pasaulio, kai jis siekė būti nešališkas ir nepataikauti jokiai nemokslinei (vertybinei) teiginių sistemai. Dėl jų, kaip ir dėl skonio, mokslininkai nesiginčija. Tokiame fone viskas yra gražu ir logiška (žinoma, su savomis išlygomis, nes ilgainiui vertybinis neutralumas buvo ištremtas į Utopiją). Blogiausi nutikimai vyksta, kai šis žodis perkeliamas į kasdienybę.


 

plačiau

Pranciškaus kelionė Šventojon Žemėn ir susitikimas su ortodoksų patriarchu Baltramiejumi, paminint prieš penkiasdešimt metų įvykusį jų pirmtakų Pauliaus VI ir patriarcho Atenagoro apsikabinimą, buvo turtinga emocijomis, simboliais ir kalbomis.

Dar prieš kelionę abu ganytojai pabrėžė, kad jų susitikimas bus daugiau už tiesiog dviejų Bažnyčios vyresniųjų draugišką susitikimą, abu jie norėjo suteikti gilesnę ir platesnę prasmę šiai bendrai piligrimystei. Toji prasmė – tai bendras Dievo valios ieškojimas, kuris negali būti atskirtas nuo vienybės paieškų. Tai yra aiškiai apibendrinta deklaracijoje, kurią sekmadienį privačiame susitikime pasirašė popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus.

Mūsų, Romos ir Konstantinopolio Bažnyčių, atitinkamai įsteigtų brolių apaštalų Petro ir Andriejaus, vyskupų susitikimas yra gilaus džiaugsmo motyvas mums patiems ir proga apmąstyti autentiškus ir gilius ryšius tarp mūsų, - rašo Pranciškus ir Baltramiejus.

Anot jų, jų susitikimas yra „naujas ir būtinas“ žingsnis link vienybės, link kurios gali atvesti tik Šventoji Dvasia, link bendrystės teisėtame skirtingume.


 

plačiau

Pirmadienio vėlų vakarą baigėsi popiežiaus Pranciškaus apaštališkoji kelionė. Kai iš oro uosto Popiežius grįžo į Šv. Mortos namus, buvo jau arti vidurnakčio. Pirmadienį iš pat ryto popiežius Pranciškus nuskubėjo į Romos Didžiąją Marijos baziliką padėkoti Dievo Motinai už sėkmingą kelionę į Šventąją Žemę.

Skrendant iš Tel Avivo į Romą lėktuve įvyko įprastinė spaudos konferencija, kurios metu Pranciškus atsakė į keletą kartu juo skridusių žurnalistų klausimų apie pačią kelionę ir apie Bažnyčios gyvenimą.Visų pirma buvo kalbama apie Izraelio ir Palestinos prezidentų pakvietimą į Vatikaną kartu melstis už taiką. Popiežius pabrėžė, kad šio susitikimo tikslas ne kokios nors derybos, bet malda. Ir aš su jais melsiuos, - sakė Popiežius, - kad šie du vadovai, dvi vyriausybės, turėtų drąsos siekti taikos. Tai vienintelis įmanomas kelias.

Popiežius papasakojo apie privačius pokalbius su patriarchu Baltramiejumi. Kalbėjomės apie vienybę, visų pirmą apie tą vienybę, kuri įmanoma einant pirmyn tuo pačiu keliu, apie bendro keliavimo vienybę, nes kaip jau prieš penkis dešimtmečius sakė Atenagoras Pauliui VI, vienybės neįmanoma sukurti teologų kongresuose. Su patriarchu Baltramiejumi Jeruzalėje kalbėta ir apie vieną labai konkretų dalyką – visiems bendrą Velykų datą. Nes iš tiesų juokinga kai krikščionys kalba: „Kada tavo Kristus keliasi iš numirusių?“. „Ateinančią savaitę“. „O manasis jau prisikėlė prieš savaitę“ . Bendra Velykų data būtų vienybės ženklas, - sakė Popiežius.


 

plačiau

Popiežius Pranciškus pirmadienį pareiškė esantis įsitikinęs, jog katalikų kunigai turėtų laikytis celibato, tačiau pažymėjo nelaikąs šios taisyklės nekintančia dogma, pasak jo, durys visuomet atviros pokyčiams.

 

Panašių minčių Pranciškus yra išsakęs, kai buvo Buenos Airių arkivyskupas, tačiau naujausi jo komentarai šia tema, pareikšti žurnalistams lėktuve, kuriuo pontifikas grįžo iš kelionės po Artimuosius Rytus, buvo pirmieji nuo jo išrinkimo popiežiumi.

„Celibatas nėra dogma“, – jis pareiškė atsakydamas į klausimą, ar Katalikų bažnyčia galėtų kada nors leisti savo kunigams tuoktis, kaip kai kuriose kitose krikščioniškose konfesijose.


 

plačiau

Jau apie 20 metų dirbu gydytoja vaikų ir paauglių psichiatre. Klinikinėje praktikoje tenka dažnai vaikų klausti, kaip jiems sekasi darželyje, ar jiems ten patinka ir pan. Šiame straipsnyje pasidalysiu  mintimis ir pastebėjimais apie vaikų ir tėvų lūkesčius, susijusius su darželiu. Kodėl jie svarbūs? Pagal tai, ko laukiame ar tikimės, vertiname, ar gavome, ko norėjome. Kartais gauname gerokai daugiau, kartais – daug mažiau arba visai ne tai, ko tikėjomės. O kartais reikia tuos lūkesčius koreguoti arba išgryninti.

 

Svarbu, kad tėvai vaikui suprantamai paaiškintų, kodėl jis eis ar eina į darželį. Kiekvienas galime prisiminti, ką sakėme ar sakome savo vaikams. Darželį lankantiems vaikams kaskart užduodu šį klausimą ir dažnai paaiškėja, kad jie nelabai žino, kodėl eina į darželį. Lengviau papasakoja, ką jie ten veikia. Įdomu stebėti, kaip vaikai mąsto, kokius atsakymus sugalvoja. Vaikai girdi, ką ir kaip suaugusieji tarpusavyje šneka apie darželius (turėtumėme tai prisiminti ir ne viską aptarinėti vaikų akivaizdoje!), taip pat girdi ir palygina, ką jiems apie darželį ir jo lankymą paaiškina, pasako  tėvai, seneliai, kiti artimi asmenys. Būtų labai gerai, jei suaugusieji pasitartų ir galėtų visi vienodai ir suprantamai vaikui paaiškinti, kodėl jis turi eiti į darželį arba ko ten eina.


 

plačiau

Ankstyvąją vaikystę, kada tėvams reikėdavo sugalvoti gudrybių, kaip išvilioti mane iš senelių namų, prisimenu kaip patį gražiausią laiką savo gyvenime. Buvau pirmoji anūkė – ilgai laukta ir be galo mylima. „Šitas vaikas be reikalo neverkia,“ – susirūpinusiu balsu sakydavo senelis, vos išgirdęs mano verksmą. Prisimenu save, sėdinčią jam ant kelių ir klausančią pasakų. Vienas jis prisiminė kur nors skaitytas, kitas pats sugalvodavo. Dažniausiai jos prasidėdavo pasakojimu apie blynus kepantį zuikį ir lapę, mėginančią iš skeltalūpio juos atimti, o baigdavosi kiekvieną kartą vis kitaip. Daug kartų girdėdavau tas pasakas ir vis nenusibosdavo klausytis...

 

Prisimenu karštomis vasaromis vyšnias sode skindavusią močiutę, gražiausias uogas atrinkdavusią man. Ji vesdavosi mane į ūkinius pastatus pašerti triušių, pasisveikinti su arkliais ir karvėmis. Galbūt tuomet ir gimė mano didelė meilė gyvūnams.

Dienos pas senelius buvo pačios gražiausios. Jie susižavėję klausydavosi mano išgalvotų istorijų, išsamiai atsakinėdavo į vieną po kito kylančius klausimus ir nekantriai laukdavo, kada vėl išgirs vaikišką juoką, kai tėvai išsiveždavo mane namo. O aš džiaugdavausi galėdama daryti tai, ko namuose neleisdavo tėvai: minkyti močiutės duonai kepti užmaišytą tešlą ar lauke svarstyklėmis su svareliais sverti smėlį.


 

plačiau

Vienas paskutinių, visą šią trumpą popiežiaus Pranciškaus kelionę į Šventąją Žemę vainikavusių įvykių buvo Mišios Vakarienbutyje, tame „aukštutiniame kambaryje“, kuriame Viešpats įteigė Eucharistijos sakramentą, kuriame mokiniai rinkdavosi maldai kartu su Marija, kuriame jie gavo Šventosios Dvasios dovaną.

Vakarienbučio patalpa nedidelė. Po daugelio perstatymų, dabartinis Vakarienbutis – tai maždaug pusantro šimto kvadratinių metrų menė su kolonomis. Ši patalpa priklauso Izraelio valstybei, ją galima lankyti, bet Mišios čia neaukojamos. Popiežiaus apsilankymo proga padaryta išimtis. Pirmadienio vakare popiežius Pranciškus, jį lydintys bendradarbiai ir viso Artimųjų Rytų regiono katalikų vyskupai Vakarienbutyje aukojo Šventosios Dvasios atsiuntimo iškilmės Mišias.

Tai didelė Viešpaties dovana, kad galime susitikti čia, Vakarienbutyje, - pradėjo Pranciškus homiliją, - ir švęsti Eucharistiją, čia, kur Jėzus su apaštalais valgė Paskutinę vakarienę, čia, kur pasirodė jiems prisikėlęs, čia, kur ant Marijos ir mokinių nusileido Šventosios Dvasia galia. Čia gimė Bažnyčia, iš čia ji išėjo su laužoma duona rankose, su Jėzaus žaizdomis akyse, su meilės Dvasia širdyje. Išeiti, nereiškia užmiršti. Išeinanti Bažnyčia saugo atminimą to, kas įvyko. Dvasia Globėja jai primena kiekvieną žodį ir gestą, paaiškina prasmę.


 

plačiau

Pirmadienį po pietų popiežius aplankė patriarchą Baltramiejų jo rezidencijoje. Tai jau ketvirtasis popiežiaus ir patriarcho susitikimas šio vizito metu. Aplankęs patriarchą, Šv. Petro įpėdinis susitiko su asmenimis, gavusiais ypatingą misiją savo pašaukimo dėka – kunigais, vienuoliais, vienuolėmis, seminaristais. Susitikimas vyko Getsemanės bažnyčioje, pastatytoje toje vietoje, kur Jėzus ištarė savo „taip“ Tėvo meilės valiai.

„Išėjęs iš ten, Jėzus savo įpročiu pasuko į Alyvų kalną. Įkandin nuėjo ir mokiniai (Lk 22, 39). Jėzus jautė poreikį melstis ir būti su mokiniais, kurie jį sekė ir dalijosi su juo jo misija, - kreipdamasis į susirinkusius, sakė popiežius. Tačiau Getsemanėje sekimas tapo sunkus ir miglotas; čia padvelkia abejone, nuovargiu, baime. Negailestingoje Jėzaus kančios istorijoje mokiniai Mokytojo atžvilgiu elgiasi skirtingai: prisiartina, atsitolina, dvejoja, - kalbėjo popiežius, paragindamas susirinkusius paklausti savęs: koks aš esu – mano Viešpaties, kuris kenčia, akivaizdoje? Ar kaip tie, kurie užmiega ir nesimeldžia, tačiau užsimerkia, norėdami pabėgti nuo tikrovės? Ar kaip tie, kurie pabėgo iš baimės? Gal ir aš pilnas dviveidiškumo, apgaulės, kaip tas, kuris pardavė Jėzų už trisdešimt monetų, tas, kuris vadintas draugu, išdavė Jėzų? Ar atpažįstu save tarp tų, kurie pasidavė silpnumui ir jo išsigynė, kaip Petras?


 

plačiau

Pirmadienio rytą Šventasis Tėvas meldėsi prie Raudų sienos. Į sienos mūro plyšį įdėjęs lapą, kur ranka užrašė „Tėve mūsų“ maldą, apsikabino su jį lydinčiu rabinu Abrahamu Skorka ir Islamo centro generaliniu sekretoriumi Omaru Abboudu, su kuriais kartu rūpinosi religinio dialogo puoselėjimu Argentinoje.

Vėliau popiežius Pranciškus lankėsi Jėruzalės Yad Vashem memoriale. Popiežius labai jautriai kalbėjo apie nežmoniško blogio jėgą, žmonių atsakomybę. „Šiame „Šoah“ memoriale girdime ataidint Dievo klausimą: „Adomai, kur esi? (plg. Pr 3,9 ). Kur esi, žmogau?“ Šiame klausime telpa visas Tėvo, praradusio sūnų, skausmas. Tėvas žinojo apie laisvės teikiamus pavojus, žinojo, kad jis gali pasimesti, tačiau net Tėvas negalėjo įsivaizduoti tokio nuopuolio! Čia, neišmatuojamos Holokausto tragedijos akivaizdoje, šis šauksmas „Kur esi?“ nuskamba kaip balsas, pasiklystantis bedugnėje. Žmogau, kas esi? Nebeatpažįstu tavęs. Kuo tapai? Kas tave privertė taip žemai nukristi? Kas tave sudarkė? Kas įtikino, kad esi dievas? Ne tik kankinai ir nužudei savo brolius, tačiau juos paaukojai sau pačiam, nes prilyginai save dievui, kalbėjo popiežius.


 

plačiau

Popiežiaus piligriminė kelionė Šventojoje Žemėje pasiekė savo viršūnę sekmadienio vakaro susitikime su Konstantinopolio ortodoksų patriarchu Baltramiejumi Jeruzalėje, dalyvaujant kitų krikščioniškų konfesijų vyskupams – anglikonų, liuteronų, koptų, etiopų, sirų, armėnų, graikų ortodoksų ir kt. Pranciškus ir Baltramiejus kartu vadovavo ekumeninėms pamaldoms šv. Kapo bazilikoje, gaubiančioje vietą, kurioje miręs Jėzus buvo paguldytas ir prisikėlė. Jie jau trumpam ir privačiai buvo susitikę prieš pamaldas, Jeruzalės apaštalinės delegacijos būstinėje, lydimi kelių artimų bendradarbių, apsikeisdami dovanomis ir pasirašydami svarbią deklaraciją, kurią aptarsime vėliau.

Apeigas Pranciškus ir Baltramiejus pradėjo viešu brolišku apsikabinimu aikštėje, greta Kapo vietos. Šis simbolinis gestas išreiškė pagrindinę kelionės intenciją. Skambėjo aplinkinių bažnyčių varpai. Apeigų metu pasakytose kalbose abu ganytojai kalbėjo apie tai, ką reiškia Jėzaus Kapo vieta – ji yra tuščia. Jėzus prisikėlė. Ir tai iš tiesų yra krikščioniško tikėjimo pamatas bei krikščioniško gyvenimo gairė.


 

plačiau
Popiežius pakvietė Palestinos ir Izraelio prezidentus atvykti į Vatikaną ir kartu melstis už taiką

Pasibaigus Betliejuje aukotoms Mišioms, prieš Vidudienio maldą, popiežius Pranciškus kreipėsi į Palestinos ir Izraelio prezidentus ir pakvietė juos atvykti į Romą kartu melstis už taiką.

„Iš šios vietos, kurioje gimė taikos Kunigaikštis, trokštu pakviesti Jus, Pone Prezidente Mahmoudai Abbasai, ir Jus, Pone Prezidente Shimonai Peresai, kartu su manimi karštai melsti Dievą taikos dovanos. Siūlau, kad toks maldos susitikimas įvyktų mano namuose Vatikane.

Visi trokštame taikos; daugybė žmonių ją kuria kasdieniniais mažais darbais; daugybė žmonių kantriai kenčia jos kūrimo sunkumus. Visi – ypač tie, kurie yra išrinkti tarnauti savo tautoms – turime pareigą tapti taikos kūrėjais ir įrankiais, visų pirma jos melsdami.

Kurti taiką sunku, tačiau gyvenimas be jos yra kančia. Visi šios žemės ir viso pasaulio vyrai ir moterys mus prašo, kad neštume Dievo akivaizdon jų karštą taikos troškimą.“


 

Betliejuje šį sekmadienį skambėjo Kalėdų giesmės, nes popiežius Pranciškus aukojo Kristaus Gimimo iškilmės Mišias. Šeštojo Velykų sekmadienio Mišios jau buvo aukotos Amane šeštadienį po pietų.

Betliejuje gimęs Kūdikis yra ženklas, Dievo duotas išganymo laukiančiai tautai. Angelas piemenims tarė: „Štai jums ženklas, rasite kūdikį“. Ir šiandien, - kalbėjo Popiežius Mišių homilijoje, - kiekvienas vaikas yra ženklas, yra vilties, gyvybės ženklas, taip pat „diagnostinis“ ženklas, pagal kurį galime nustatyti kokia mūsų šeimos, mūsų visuomenės, viso pasaulio sveikatos būklė. Jei vaikai priimami, mylimi, saugomi – šeima džiaugiasi sveikata, visuomenės klesti, pasaulis tampa vis labiau žmoniškas.


 

plačiau
Popiežius atvyko į Palestinos valstybę

Sekmadienio rytą atsisveikinęs su Jordanija, popiežius Pranciškus atvyko į Jėzaus gimtąjį miestą Betliejų, esantį Palestinos valstybės teritorijoje. Neilgą, tik 75 km atstumą, kuris skiria Amaną nuo Betliejaus, Popiežius ir jį lydinti delegacija įveikė Jordanijos karinių pajėgų sraigtasparniais.

Į Betliejų atvykusį popiežių Pranciškų pasitiko minia žmonių, Palestinos prezidentas Mahmoud Abbas, vyriausybės nariai, Betliejaus miesto merė. Palestinos valstybėje sakytoje pirmojoje kalboje Popiežius kvietė palestiniečių ir izraeliečių tautas, abiejų šalių vyriausybes, drąsiai siekti taikos, kuri gerbtų visų teises, visiems garantuotų saugumą, kad taikiai sugyventų dvi valstybės su tarptautinės bendruomenės pripažįstamomis sienomis. Pasisveikinimo su Palestina kalboje Pranciškus taip pat iškėlė vietinės krikščionių bendruomenės vaidmenį. Krikščionys trokšta būti lygiateisiais piliečiais kartu su kitais visuomenės nariais, nori kartu su visais broliškai sugyventi. Pone Prezidente, brangūs broliai, šiandien susirinkę Betliejuje, - kalbėjo Popiežius jį pasitinkantiems Palestinos vadovams ir piliečiams, - telaimina jus Visagalis Dievas, tesuteikia išimties ir jėgų drąsiai eiti taikos keliu, kad šioje žemėje vėl sužydėtų gerovė ir santarvė. Salam.

Po iškilmingo sutikimo, popiežius Pranciškus Betliejaus Prakartėlės aikštėje, priešais Jėzaus Gimimo baziliką aukojo Mišias. Pakeliui į Prakartėlės aikštę kortežas sustojo prie betono plokščių sienos, skiriančios Betliejų nuo Jeruzalės. Popiežius išlipo iš automobilio ir valandėlę pasimeldė.


 

Pirmosios popiežiaus Pranciškaus dienos Šventojoje Žemėje vakaro programos punktas buvo apsilankymas Betanijoje už Jordano, Kristaus Krikšto vietoje, ir susitikimas su pabėgėliais bei neįgaliaisiais.

Betanija už Jordano buvo Jono Krikštytojo, pakrikštijusio ir Jėzų, veiklos centras. Pati Betanijos gyvenvietė dar tebėra po žeme, archeologai dar nežino jos vietos, nors ir numano kur ji gali būti. Krikščionims Jėzaus Krikšto vieta yra svarbi tuo, kad čia prasidėjo Jėzaus viešasis gyvenimas ir misija. Betanija Evangelijoje yra paminima dar kartą, kai Jėzus čia stabteli, prieš patraukdamas į Jeruzalę pasitikti savo Kančios.

Reikia pridurti, kad ši vieta piligrimams buvo atverta vos prieš keliolika metų, ji buvo paruošta Jono Pauliaus II didžiajam 2000 metų jubiliejui. Prieš tai piligrimai vykdavo į kitą netoliese esančią vietą, tačiau, sugretinus archeologinius ir rašytinius duomenis, Jėzaus krikšto vieta buvo patikslinta. Atrasta pirmųjų amžių krikščionių statinių pėdsakų, juos patvirtino ir senoviniuose rankraščiuose išlikę pasakojimai ir liudijimai. 2009 metų gegužės 10-ąją čia apsilankė ir Benediktas XVI.


 

plačiau

Šeštadienį po pietų Amano stadione, dalyvaujant maždaug trims dešimtis tūkstančių tikinčiųjų iš visos Jordanijos, taip pat Jordanijoje laikiną prieglobstį suradusiems katalikams pabėgėliams iš gretimų šalių, popiežius Pranciškus aukojo Mišias, kurių metu 1400 vaikų priėmė Pirmąją Šventąją Komuniją. Mišių aukai popiežius Pranciškus vadovavo italų kalba, dalyviai atsakinėjo arabiškai.
Evangelijoje girdėjome Jėzų sakant: „Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius, – Tiesos Dvasią“, - pradėjo homiliją popiežius Pranciškus, atkreipdamas dėmesį, kad visai netoli nuo Amano yra vieta, kur Jonas krikštijo Jėzų ir kur ant jo nužengė Šventoji Dvasia. Tad šio sekmadienio Evangelija ir vieta, į kurią Dievas leido man, kaip piligrimui atvykti, mus kviečia pamąstyti apie Šventąją Dvasią ir apie jos veikimą mumyse.

Šventoji Dvasia, mus paruošia, suteikia mums partepimą ir mus siunčia, - sakė Pranciškus. Šventoji Dvasia ir mus kiekvieną, kaip Jėzų krikšto Jordane metu, ruošia misijai, ruošia sekti Jėzaus nuolankumu ir romumu, noru dalintis su kitai ir aukotis. Šventoji Dvasia, kuri patepė Jėzų, suteikia partepimą ir jo mokiniams, kad ir mes visi gyventume tais pačiais kaip Jėzus jausmais. Patepimo Šventąją Dvasia dėka mūsų žmogiškumas yra pažymėtas Kristaus šventumu. Mes esame pajėgūs mylėti brolius ta pačia meile, kuria Tėvas mus myli. Galiausiai Šventoji Dvasia mus siunčia. Jėzus yra Šventosios Dvasios kupinas Tėvo Pasiuntinys. Patepti Šventąją Dvasia ir mes turime būti pasiuntiniai ir taikos skelbėjai.


 

plačiau

Kunigas Mario Vergara, Popiežiškojo užsienio misijų instituto misionierius ir pasaulietis katechetas Isidoro Ngei Ko Lat - misionieriai kankiniai, kurie gegužės 24 dieną Italijoje paskelbti palaimintaisiais. Jie paaukojo savo gyvybę už tikėjimą Birmoje 1950 m. gegužės 24 dieną. Beatifikacijos iškilmei, kuri vyko Aversos katedroje, vadovavo popiežiaus atstovas kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.

Birmos Bažnyčiai tai ypatinga šventė: tai pirmasis palaimintasis, kilęs iš šios žemės. Deja, beatifikacijos iškilmė negalėjo vykti Birmoje dėl politinių priežasčių, todėl švęsta kunigo Vergaros gimtojoje vyskupijoje. Kiek anksčiau, kalbėdamas apie šią beatifikaciją, popiežius Pranciškus sakė, jog jų didvyriška ištikimybė Kristui gali būti padrąsinimas visiems misionieriams ir katechetams, kurie misijų žemėse vykdo vertingą ir nepakeičiamą apaštalinę tarnystę, už kurią dėkoja visa Bažnyčia.


 

plačiau

Prasidėjo Popiežiaus kelionė į Šventąją Žemę, į kurią Pranciškus išsiruošė minėdamas prieš penkis dešimtmečius įvykusią pirmąją moderniųjų laikų popiežių kelionę – Pauliaus VI apsilankymą Šventojoje Žemėje 1964 m. pradžioje ir tos pirmosios kelionės metu įvykusį Popiežiaus ir Konstantinopolio patriarcho susitikimą, žymėjusį katalikų ir ortodoksų ekumeninio dialogo pradžią. Kaip Paulius VI prieš penkis dešimtmečius, taip ir Pranciškus savo kelionę į Šventąją Žemę pradėjo nuo Jordanijos sostinės Amano.

Jordanijos sostinės oro uoste popiežių Pranciškų pasitiko karališkosios šeimos atstovas, karaliaus pusbrolis princas Ghazi bin Muhammed. Po trumpo pasisveikinimo, iš oro uosto automobilių kortežas pajudėjo į miestą ir oficiali sutikimo ceremonija įvyko Amano karališkuosiuose rūmuose. Pirmiausia Pranciškus privačiai pasikalbėjo su karaliumi Abdallah II bin Husseinu, su karaliaus šeimos nariais, paskui jam buvo pristatyti Jordanijos vyriausybės ministrai ir diplomatinis korpusas. Karalius perskaitė sveikinimo kalbą, į kurią atsakydamas, Pranciškus dėkojo už svetingą priėmimą karaliui, vyriausybei ir visai Jordanijai, turtingai savo istorija ir svarbiai trims religijoms – islamui, judaizmui ir krikščionybei.


 

plačiau

2014 metais minimas Vilniaus Verkių Kalvarijų Kryžiaus kelio jubiliejus. Nuo 1669 metų –Kalvarijų pašventinimo datos – šiam išskirtinės vertės objektui sukanka net 345 metai. Per šį laikotarpį nutiko labai daug įdomių dalykų, apie kuriuos neretai žinome tik nuotrupomis. Čia žmonės rinkosi nuo senų senovės – renkasi ir dabar.

Kalvarijos – kas tai? Ką tai reiškia? Kada ir kaip jos pastatytos? Kokia šio kelio istorija ir dabartis? Visa tai galima sužinotigegužės 27 d., antradienį, ir gegužės 29 d., ketvirtadienį, nuo 18.00 val. Šiomis dienomis Kalvarijų Kryžiaus kelyje organizuojami pažintiniai pasivaikščiojimai.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos specialistai dalyvius supažindins su Kalvarijų Kryžiaus kelio, Trinapolio ir Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčių istorija bei dvasine reikšme.

Būtina išankstinė registracija telefonu: 8 5 2729903 

Užsiėmimai nemokami.


 

plačiau

Sinoptikai prognozuoja, kad savaitgalį Lietuvos teritorijoje gali kilti škvalas. Sinoptikų manymu, perkūnija ir škvalas šeštadienio vakare gali užklupti Kauno, Panevėžio ir Alytaus apskritis. Škvalas prognozuojamas ir sekmadienį.

„Škvalo regionus pasakyti galima likus tik kelioms valandoms iki jo susidarymo geriausiu atveju. Kol kas kalbame tik apie tai, kad situacija yra palanki aktyvioms vasaros audroms, perkūnijoms, smarkioms liūtims ir kai kur škvalams. Esant karštam orui, palankios sąlygos formuotis aukštiem kamuoliniams lietaus debesims ir, procesams vykstant tuose debesyse, susiformuoja tie škvalai“, –  sakė Vida Ralienė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyrius vedėja.


 

plačiau

Nuo antikos laikų pabrėžiama, kad kiekviena valstybė turi būti tvarkoma teisingai. Dėl to sutaria visi. Ginčai prasideda, kai bandome suformuluoti, kokią valstybę galima vadinti teisinga. XIX amžiaus pabaigoje gaires, kaip derėtų  teisingai tvarkyti šiuolaikinę valstybę, pasiūlė ir Katalikų Bažnyčia.

Per daugiau nei šimtą metų šios gairės buvo tikslinamos, aiškinamos, taip susiformavo platus ir išsamus Bažnyčios socialinis mokymas. Jo pamatas – siekis kurti tokią viešąją tvarką, kuri leistų skleistis kiekvieno asmens unikalumui, kilnumui, leistų derinti laisvę ir atsakomybę.

Šioje laidoje siūlome vyskupo Kęstučio Kėvalo  pasakojimą apie svarbiausias Bažnyčios socialinio mokymo siūlomas gaires. Neabejojame, kad šis pasakojimas bus įdomus kiekvienam, norinčiam geriau pažinti Bažnyčios socialinį mokymą.


 

plačiau