AKTUALIJOS

Šio trečiadienio katechezę popiežius Pranciškus pavadino „durimis“ eilei apmąstymų apie šeimos realų gyvenimą, ritmus, įvykius. Ir ant šių durų yra užrašyti trys žodžiai – „prašau“, „ačiū“ ir „atleisk“. Šie žodžiai atveria kelią geram ir taikiam gyvenimui šeimoje. Tai paprasti žodžiai, bet nėra paprasta juos praktikuoti. Juose didelė galia – galia saugoti, globoti savo namus tarp tūkstančių sunkumų. Ir priešingai, jei jų trūksta, pradeda vertis plyšiai, dėl kurių namas gali ir visai sugriūti.

 

 

Šiuos žodžius, pasak Šventojo Tėvo, mes suprantame, kaip „gera išsiauklėjimą“. Gerai išauklėtas žmogus moka paprašyti, padėkoti ir atsiprašyti. Tai svarbu. Šventasis Pranciškus Salezas sakydavo, jog geras išsiauklėjimas yra pusė šventumo. Tačiau turime būti atidūs, nes istorijoje taip pat pažįstame gerų manierų formalizmą, kuris tampa tik kauke, slepiančia sielos sausrą ir abejingumą kitam. Neatsitiktinai sakoma, kad „už gerų manierų gimsta blogi įpročiai“. Taip pat ir religinė praktika nėra apsaugota nuo šios rizikos. Velnias, kuris gundo Jėzų, pasižymi geromis manieromis ir net cituoja Šventąjį Raštą, tarsi teologas. Jo stilius, rodos, yra korektiškas, tačiau intencija yra nukreipti nuo Dievo meilės tiesos. Geras išsiauklėjimas bus autentiškas, kai gerų santykių stilius remsis gėrio meile ir pagarba kitam.

plačiau

Popiežius Pranciškus laiške Savonos vyskupui išsakė ypatingą prašymą, kad Gailestingumo Motina Marija motiniškai globotų neeilinį Gailestingumo jubiliejų.

Savonos vyskupija sekmadienį iškilmingai šventė Gailestingumo Motinos statulos karūnavimo ir popiežiaus Pijaus VII apsilankymo dviejų šimtų metų jubiliejų. Vyskupijos tikintieji sekmadienio popietę procesijoje atėjo į Gailestingumo Marijos šventovę pagerbi savo vyskupijos globėją ir padėkoti už Dievo tarno popiežiaus Pijaus VII Savonos „Mater Misericordiae“ užtarimu patirtą malonę.

Pranciškus vyskupą Vittorio Lupi patikino, kad trokšta dvasiškai sekti savo pirmtako Benedikto XVI pėdomis ir aplankyti prieš kiek mažiau nei penkis šimtmečius pastatytą šventovę, iškilusią vietoje, kurioje Mergelė Marija apsireiškė valstiečiui Antonio Botta, prašydama dviejų dalykų -  atgailos ir atsivertimo, o atsisveikindama su juo pasakė: „Gailestingumo prašau, ne teisingumo“. Tai prašymas, kaip niekad aktualus mūsų laikais, parašė Pranciškus.

plačiau

Gegužės 12 d. sueina 100 metų, kai gimė br. Roger, Taizé bendruomenės įkūrėjas. Nuo kelių brolių svetingumo misijos karo pabėgėliams, Taizé bendruomenių brolių skaičius išaugo iki 500. Jų misija yra per maldą, solidarumą, bendrystę nešti krikščionių vienybės žinią į visą pasaulį. Mūsų bendradarbė Renata Žiūkaitė pakalbino mokytoją Teklę Kanclerienę, kuri daugybę kartų su savo vyru yra buvusi ir Taizé kaimelyje ir Naujametiniuose Taizé susitikimuose.

Koks buvo jūsų pirmasis įspūdis, kai jūs iš dar sovietinės Lietuvos pirmą kartą išvykusi atkeliavote į Prancūziją, Taizé kaimelį?

Labai esu sujaudinta, kad prisiminėte mane. Aš buvau pirma iš Lietuvos su mokinių grupe atvykusi į Taizé kaimelį 1989 m. Apie Taizé kaimelį buvau girdėjusi iš savo prancūzų, lenkų draugų. Pasisekė labai sunkiai, nepaprastai sunkiai atvykti į Taizé kaimelį. Ir pirmas įspūdis: mes išlipame iš autobuso ir matau- skuba br. Roger mus pasitikti. Plevėsuoja jo švytintis baltas rūbas, galva tokia balta. Ir pirmi jo žodžiai prancūziškai: „Sveiki atvykę! Dievo stebuklas įvyko, sienos griūna, lietuviai atvažiavo!” Tai buvo tokie jo pranašiški žodžiai, nes mes visi žinome, kad 1989 m. rudenį  sugriuvo Berlyno siena ir Lietuvai tai buvo didelis ženklas išsivaduoti.

plačiau

Antradienio, gegužės 12-osios, pavakare popiežius Pranciškus aukojo Mišias Šv. Petro bazilikoje, kuriose dalyvavo šią dieną prasidėjusios Caritas Internationalis generalinės asamblėjos dalyviai. Asamblėja vyks iki sekmadienio, gegužės 17 d. Jos dalyviai turi nustatyti bendrą būsimos veiklos programą ketverių metų laikotarpiui (2015-2019), kuria vadovausis Caritas Internationalis konfederaciją sudarančios 165 nacionalinės Caritas organizacijos visame pasaulyje. Asamblėja taip pat turės išrinkti naują konfederacijos prezidentą, kuris pakeis jau antrą vadovavimo kadenciją užbaigiantį hondūrietį kardinolą Oscarą Rodriguezą Maradiagą.

Pradėdamas Caritas Internationalis asamblėjos proga aukotų Mišių homiliją, popiežius Pranciškus atkreipė dėmesį į šios dienos skaitinio iš Apaštalų darbų pristatomą asmenį – Filipų miesto kalėjimo viršininką, kuris kalinių Pauliaus ir Silo dėka įtikėjęs Jėzų, nuplovė jų žaizdas ir parsivedęs į namus pamaitino. Kas tiki ir skelbia Evangeliją, - sakė Pranciškus, - tas jaučia ir paskatą plauti kojas ir žaizdas kenčiantiesiems ir padengti jiems stalą. Kas priima Dievo Žodį ir krikšto sakramento malonę, tas priima ir brolį. Viskas tampa tarsi vienu veiksmu: priimti Dievą ir priimti žmogų. Žodžiai, sakramentai, tarnavimas vienas su kitu susiję ir vienas kitą papildo, kaip matome liudijimuose iš ankstyvosios Bažnyčios gyvenimo.

plačiau
Paskutinės parodos dienos Vilniaus kunigų seminarijoje.

Daugiau informacijos:
Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje nuo 2015 m. kovo 23 iki gegužės 31 d. eksponuojamas dailininko Vaidoto Kvašio tapybos darbų ciklas Kryžiaus kelio stotys. Paiešmenių laukų fone (Pasvalio r.) nutapytos kryžiaus kelio stotys labai lietuviškos su visiems taip gerai pažįstamais religiniais motyvais. Žvelgdami į Kristų lietuviškame rugių fone, turime galimybę apmąstyti savo šeimos, savo gimtosios vietovės, lietuvių tautos džiaugsmingas ar liūdnas akimirkas ir dar geriau suprasti besąlyginę Dievo meilę.

Ekspoziciją Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje (Kalvarijų g. 325) galima aplankyti iki gegužės 31 d. atvykimą iš anksto suderinus su bibliotekos vedėja Irena Aleksandravičiene tel. (8-5) 271 2251 arba el. paštu: biblioteka@vks.lcn.lt

Kubos prezidentas: „ Jei popiežius ir toliau taip tęs, aš, kuris esu komunistas, sugrįšiu į Katalikų Bažnyčią“.

Raúl Castro nustebino pasaulį,  po susitikimo su popiežiumi Pranciškumi teigęs, kad jis gali grįžti į tikėjimo praktiką.

Popiežius Pranciškus sekmadienį privačiai susitiko su Kubos Respublikos Prezidentu. Susitikimas vyko popiežiaus audiencijų salėje.

Pagal oficialų pareiškimą, prezidentą Castro pasitiko popiežiaus namų prefektas arkivyskupas Gaenswein ir kiti aukščiausio rango Vatikano pareigūnai. Vėliau popiežius Pranciškus susitiko su prezidentu privačiai, jų bendravimas truko beveik valandą.

Pagarba, kurią jos brolis Fidel parodė popiežiui Jonui Pauliui II per jo vizitą 1998 m. Kuboje, jau buvo ryški. Popiežius Benediktas XVI taip pat lankėsi saloje 2012 m.

Popiežius Pranciškus lankysis Kuboje prieš atvykdamas į JAV šių metų rugsėjį. 

Prezidentas žurnalistams sakė, kad jis visų pirma padėkojo popiežiui Pranciškui už jo aktyvų vaidmenį siekiant Kubos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykių gerinimo. Prezidentas taip pat informavo popiežių apie visos kubiečių tautos džiaugsmą laukiant jo apsilankymo Kuboje šių metų rugsėjo mėnesį.

Po privataus pokalbio, prezidentas pristatė popiežiui savo delegaciją ir buvo pasikeista dovanomis. Popiežiui padovanotas šiuolaikinio dalininko nutapytas paveikslas, vaizduojantis migrantą besimeldžiantį priešais kryžių, kurį sudaro nuskendę laivai. Buvo paaiškinta, kad kūrinį įkvėpė popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Lampedūzoje ir jo nuolatinis rūpinimasis migrantais ir pabėgėliais.

Po vizito Vatikane, Kubos prezidentas taip pat susitiko su Italijos premjeru. Po šio susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje Raulis Castro kalbėjo ir apie apsilankymą Vatikane. „Mane sujaudino popiežiaus išmintis ir kuklumas. Skaitau visas jo kalbas. Jei jis ir toliau taip tęs, aš, kuris esu komunistas, sugrįšiu į Katalikų Bažnyčią ir vėl imsiu melstis“.

Pagal Vatikano radiją, Aleteia.org

Šių metų liepos 28 d. – rugpjūčio 8 d. kviečiame vykti į Jaunimo festivalį Medžiugorėje. Kelionę organizuoja Labokų šeima, lydi Šv. Jono kongregacijos broliai ir apaštalinės seserys. 10-ies dienų kelionės kaina 220 Eur.

 
Piligriminė kelionė skirta jaunimui nuo 18 iki 30 metų, ieškančiam atsakymų į įvairius lytiškumo, vyriškos ir moteriškos tapatybės, tarpasmeninių santykių, santuokinės bendrystės klausimus. Tad vykti kviečiame pavienius vaikinus ir merginas, draugaujančias, susižadėjusias ar neseniai susituokusias poras.
 
Kviečiame pasinaudoti šia išskirtine proga prasmingai praleisti vasarą.
 
Daugiau informacijos ir registracija: 8 620 8 26 27 Juozapas, 862706482 Ieva
plačiau

2015 m. gegužės 6 d. Vilniaus šv. Juozapo Kunigų seminarijoje vyko Vilniaus arkivyskupijoje tarnaujančių kunigų susirinkimas, kuriame kalbėta apie vaikų ir jaunimo ruošimą sakramentams parapijose. Po bendros maldos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas pasveikino naujai įšventintus kunigus Valentiną Dulko ir Danielių Narkun, kurių Kunigystės šventimai vyko balandžio 25 d. Vilniaus arkikatedroje.

Vilniaus arkivyskupijos katechetikos centro (VAKC) vadovė Raimonda Kuklienė pristatė atnaujintas parapinės katechezės gaires – vaikų ruošimo Susitaikinimo sakramentui ir Pirmajai Šventajai komunijai bei paauglių ruošimo Sutvirtinimo sakramentui tvarką. Lektorė akcentavo, kuo Katechetikos centras gali pagelbėti kunigams. Katechetė Birutė Jachimovič pasakojo, kaip vyksta vaikų ir jaunimo katechezė ruošiantis sakramentams. Kalbėta apie iššūkius, pvz., neįgaliųjų ruošimas sakramentams, vaikų, kurie nelanko tikybos pamokų, katechezės klausimas. Kiekvienų metų rugsėjo 1-25 dienomis tėvai turėtų kreiptis į parapijos kleboną dėl vaiko ruošimo Pirmajai komunijai. Katechezė parapijoje turi vykti pagal nuoseklią programą, naudojami įvairūs metodai. Katechetikos centras yra parengęs metodinę medžiagą katechetui, leidinius vaikui ir tėvams. Siūloma organizuoti devynis susitikimus tėvams, kurių vaikai ruošiasi sakramentams. Katechetas, dirbantis parapijoje, turėtų siekti įgyti gilesnių žinių, padėti vaikams eiti tikėjimo keliu. Katechetai kviečiami tobulintis ir dalyvauti VAKC organizuojamuose susitikimuose. Klebonus kalbėtojos ragino informuoti savo katechetus apie VAKC vasaros sesiją katechetams. Jeigu parapijose trūksta katechetų, klebonai gali pasiūlyti kitų sričių pedagogams dalyvauti persikvalifikavimo kursuose, vykstančiuose Lietuvos Edukologijos Universitete, Vilniuje. Apie tai informacijos gali suteikti VAKC.



 

plačiau

Lenkijoje, Varšuvoje, prieš tris mėnesius pradėjęs veikti Informacijos ir pagalbos centras Ukrainos piliečiams sulaukė daugiau nei pusantro tūkstančio lankytojų. Dauguma jų – iš konflikto zonos Rytų Ukrainoje pabėgę ukrainiečiai, čia jiems teikiama visokeriopa pagalba.

Informacijos ir pagalbos centras Ukrainos piliečiams Varšuvos senamiestyje dirba be išeiginių. Miesto valdžia centrui skyrė daugiau nei dviejų šimtų kvadratinių metrų patalpas. Kasdien pabėgėliams iš kaimyninės šalies, dažniausiai – Rytų Ukrainos, pasirengę padėti dešimtys Lenkijos ir Ukrainos savanorių. 

„Pabėgėliams itin svarbu gauti informacijos, kokiomis sąlygomis jie gali įsikurti Lenkijoje, kaip gauti leidimus legaliai dirbti. Dabar įstatymas liberalus – darbo vizą gauti nėra sunku. Migrantams reikia padėti surasti, kur gyventi, vaikus įrašyti į darželius“, – pasakoja Lenkijos fondo „Atviras dialogas“ koordinatorius Mateuszas Kramekas.

„Mes reikalingi čia, nes kai kurie vietos gyventojai iš ukrainiečių nori uždirbti. Už nemokamą informaciją, pavyzdžiui, apie laisvas darbo vietas, gyvenamąjį plotą, ima pinigus. O aš pažįstu Varšuvą, todėl savo tėvynainiams padedu įsikurti, žinau, kur pigiau apsipirkti“, – teigia Lenkijos informacijos ir pagalbos centro ukrainiečiams atstovas Nikolajus Ogutas.

plačiau

Sesuo bernardinė Jurgita Bartusevičiūtė – vienu metu atradusi pašaukimą vienuolystei ir medicinai, dirbanti Santariškių ligoninėje su sunkiais ligoniais. Ligonių dienos išvakarėse su ja kalbamės apie dvasinį ligonių palydėjimą, bičiulystę, paliatyviosios terapijos svarbą. Specialiai parengtų dvasinių palydėtojų, anot J. Bartusevičiūtės, Lietuvoje nėra daug, dažnai toks tampa šeimos narys, palatos kaimynas, medikas, tas, kuris reikiamu metu eina kartu su ligoniu, kartais, kai labai to reikia, gali kartu pabūti, patylėti...

 Kaip atėjote vienu metu į pašaukimą medicinai ir pašvęstajam gyvenimui?

Kai supratau, kad Jėzus mane be galo myli ir priima tokią, kokia esu, nesistengdamas manęs perdaryti ir pagražinti, supratau, jog turiu eiti ir su pagarba priimti kitus tokius, kokie jie yra. Eucharistijos slėpinio Jėzaus duonoje sutikimas buvo lemtingas, nes Kristus ilgėjosi manęs toje Eucharistinėje duonoje, o aš ilgėjausi Jo. Supratau, kad Dievą galiu atrasti sergančiuose asmenyse, kad tai yra būtent man prieinama Komunija, kurią sugebėsiu priimti. Šis mintijimas prasidėjo tik po to, kai supratau, kad Dievas mane pasiima sau. Man tada buvo 14–15 metų. Tai buvo didžiulis šokas, iki galo net negalėjau patikėti ta laime, jog Dievas iš tiesų yra geras. Iki tol Dievas buvo geras, bet jis buvo kažkokia neliečiama šventenybė, kaip neišvaikščiotas sniegas, ant kurio, jeigu jau pėdą uždėsi, bus nebegražu. Tarsi nuo Jo reikia laikytis per atstumą dėl perdėto švarumo. Dievas atrodė perdėtai švarus, todėl geriau buvo laikytis nuo Jo toliau. O kai suvokiau, kad nepaisant Jo neįsivaizduojamo tyrumo, Jis vis dėlto yra labai ištroškęs manęs, nusidėjėlės. Kai suvokiau, kad Jis laukia manęs, atsirado ir supratimas, jog turiu eiti į Jo glėbį, bet tas glėbys yra pacientai. Iki kol nebuvo supratimo, kad Dievas myli besąlygiškai, apie jokią paliatyvią terapiją nemąsčiau.

plačiau

Mums sako, kad ligoninę reikia vadinti stacionaru arba asmens sveikatos priežiūros įstaiga, gydytojus tos sveikatos priežiūros specialistais, seseles — slaugytojomis, o slaugutes slaugytojų padėjėjomis. Šie žodžiai atsirado neseniai, bandant sukurti naują sveikatos apsaugos sistemą. Atrodo, kad mūsų šalyje visur taip — nusprendę ką nors reformuoti, pirmiausia senus ir visiems įprastus tos srities žodžius sunaikina ir vietoje jų liepia vartoti naujus, neįprastus ir dažnai dirbtinius.

 

plačiau

Balandį minėjome vieno iš Tauro partizanų apygardos įkūrėjo kunigo Antano Yliaus 106-ąsias gimimo metines. Naudodamiesi archyvuose išlikusiais dokumentais bei paties Antano Yliaus-Vilko rašytu dienoraščiu, laiškais, prisiminsime šią iškilią ir stiprią asmenybę, atlikusią svarbų vaidmenį vienijant pirmąsias pokario partizanų struktūras.

Gabus Lietuvos kaimo vaikas

Antanas Ylius gimė 1909 m. balandžio 21 d. Ariogalos valsčiaus Paginėvio kaime. Šeima anksti liko be savo maitintojo – tėvas Matas Ylius-Ylevičius paskendo Nemune. Našle liko mama Marija-Magdalena Magdušauskaitė-Yliuvienė, našlaičiais – šeši vaikai. Mažajam Antanui tebuvo dveji. Vargo ragauti teko pakankamai – nuo aštuonerių tarnavo pas ūkininkus. Vasarą ganė gyvulius, o žiemą lankė mokyklą. 4 skyrius baigė Žąsinų kaime, kur mokytojavo marijampolietis Vincas Bendoravičius. Matydamas Antano gabumus mokslui bei žinodamas sunkią jo šeimos materialinę padėtį, mokytojas patarė kreiptis į Marijampolės Marijonų vienuolyną. Padedamas vienuolių, A. Ylius Marijampolėje baigė Marijonų gimnaziją ir 1925 m. rudenį buvo pasiųstas į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, Teologijos-filosofijos fakulteto teologijos skyrių.

1934 m. A. Ylius Kaune buvo įšventintas į kunigus, 1935 m. baigė universitetą ir buvo paskirtas į Marijampolę vikaru ir pradžios mokyklų tikybos mokytoju-kapelionu. Su mažomis pertraukomis A. Ylius Marijampolėje dirbo iki 1940 m.

Skardupiuose

1940 m., bolševikams okupavus Lietuvą, Marijonų vienuolynas buvo uždarytas. Kunigas A. Ylius kartu su kun. Viktoru Šaukliu buvo paskirti ganytojiškam darbui į Skardupius. Čia jis užsiėmė Skardupių bažnyčios statybomis. Turėjo būti geras organizatorius, nes Skardupių bažnyčia buvo vienintelė tokia pastatyta Lietuvoje pirmosios sovietų okupacijos metu 1940–1941 m. 1941 m. birželį, didžiojo žmonių trėmimo dienomis, A. Ylius, stengdamasis išvengti ištrėmimo, slapstėsi Skardupių apylinkėse. Ištrėmimo pavyko išvengti; prasidėjo karas. Vokiečių okupacijos metais kun. A. Ylius rizikuodamas gyvybe slėpė ir išgelbėjo nuo žūties kelias Skardupių apylinkių žydų šeimas. Taip pat užsiėmė ūkine veikla – baigė įrengti Skardupių bažnyčią ir kleboniją.

plačiau
Gegužės 10-oji - Koptų ortodoksų Bažnyčios ir katalikų Bažnyčios draugystės diena

Koptų ortodoksų Bažnyčios vyriausias dvasinis vadovas popiežius Tavadrosas II sekmadienio popietę paskambino popiežiui Pranciškui. Ilgame ir nuoširdžiame pokalbyje buvo paliestos ypač dvi temos: noras tęsti bendradarbiavimą siekiant krikščionių vienybės ir siūlymas Velykas švęsti bendrai tą pačią dieną. Apie Tavadroso II ir Pranciškaus pokalbį telefonu ir pranešė Šventojo Sosto spaudos salės direktorius, kuris pareiškime priminė, kad tą patį sekmadienio rytą Pranciškus pasiuntė Tavadrosui II laišką jų broliško susitikimo Romoje gegužės 10 dieną antrųjų metinių proga.

Popiežius Pranciškus laiške Tavadrosui prisiminė koptų ir katalikų Bažnyčių dvasinius ryšius, ilgalaikę draugystę ir jas siejantį vadinamąjį „kraujo ekumenizmą“ patikindamas, kad pastoviai meldžiasi už Šv. Morkaus sostą, už Egipto ir visų Artimųjų Rytų krikščionis, ypač prisimindamas koptų krikščionis, neseniai nukankintus dėl tikėjimo.

Nors mūsų – koptų ir katalikų – bendrystė vis dar netobula, tai kuo bendrai dalijamės mus vienija daugiau už tai, kas mus skiria, parašė Šv. Morkaus sosto įpėdiniui popiežius Pranciškus drauge palinkėdamas: ištverkime kelyje link pilnutinės vienybės, aukime meile ir susipratimu.

Popiežius Pranciškus be to teigiamai įvertino Tarptautinės mišrios teologijos dialogo tarp katalikų Bažnyčios ir Rytų ortodoksų Bažnyčių komisijos neseniai parengtą dokumentą apie bendrystę pirmykštėje Bažnyčioje ir jos implikacijas įgyvendinant bendrystę šiandien. Krikščionys visame pasaulyje nuolat susiduria su panašiais klausimais ir trokšta juos spręsti kartu, pridūrė laiške popiežiui Tavadrosui Pranciškus. Šventasis Tėvas pasidžiaugė, kad Šv. Morkaus sosto patriarchatas sutiko būsimą komisijos posėdį surengti Kaire ir kad Tavadrosas II jau paskyrė koptų ortodoksų delegatus į Vyskupų sinodą Romoje šeimos klausimais su viltimi, kad bus aptarti klausimai dėl skirtingų konfesijų santuokų.

Siųsdamas Tavadrosui broliškus sveikinimus Viešpatyje Kristuje, Pranciškus laiške jį patikino, jog jų susitikimo metinių diena visai pagrįstai tapo žinoma kaip Koptų ortodoksų Bažnyčios ir katalikų Bažnyčios draugystės diena. (Vatikano radijas)

Pranciškus – gailestingumo popiežius

Pranciškus yra gailestingumo popiežius. Jis nori atkreipti dėmesį į Bažnyčios geranoriškumą nusidėjėliui. Taip apie popiežiaus sprendimą paskelbti Gailestingumo šventuosius metus pasakė kardinolas Velasio De Paolis, scalabriniečių misionierius, kanonų teisės ekspertas. Kardinolas, dar neseniai ėjęs Šventojo Sosto ekonomikos dikasterijos vadovo pareigas, kalbėjo italų spaudos apžvalgininko paprašytas patikslinti ar tikrai popiežius žada Jubiliejaus proga panaikinti kai kurias net labai sunkias nuodėmes, kaip pav. aborto vykdymą.

Nieko panašaus. Abortas, t.y. kai nėštumas tyčia sąmoningai nutraukiamas, ir toliau yra nuodėmė. Popiežius tikrai nenusprendė panaikinti šios nuodėmės. Gyvybės gynybos tema liečia jautrią sferą. Popiežius nutarė pasiųsti į visas pasaulio vyskupijas Gailestingumo misionierius su ypatingais įgaliojimais, kad nuodėmklausiai galėtų atleisti taip pat sunkiąsias nuodėmes, kurių atleidimui paprastai reikia vyskupo, arba Apaštalų Sosto, t.y. paties popiežiaus įgaliojimų.

Prisimintina, kad už padarytą abortą užsitraukiama ekskomunika. Tačiau popiežius nori, kad Gailestingumo jubiliejus būtų proga ekskomunikuotam asmeniui atšaukti pašalinimą iš tikinčiųjų bendruomenės, kad būtų galima atleisti ir nuodėmę.

Visai normalu, kad tokio ypatingo dvasinio įvykio kaip jubiliejaus, dargi Gailestingumo jubiliejaus metu Bažnyčia darys visa ką gali, kad padėtų nusidėjėliui ir, pašalinusi visas galimas kliūtis, leistų išrišti taip pat tokią sunkią nuodėmę, kaip tyčia, sąmoningai padarytas abortas. Eilinis kunigas to paprastai negali, nes pirma reikia atšauti ekskomuniką, o tai vien vyskupo kompetencijoje, nebent ordinaras tam reikalui būtų įgaliojęs parapijos kleboną ar kapelioną.

plačiau

Šiandien Vatikano radijuje svečiuojasi du neopresbiteriai: balandžio 25 dieną Vilniaus arkikatedroje įšventinti kunigai Valentin Dulko, kilęs iš Turgelių, ir vilnietis Daniel Narkun. Piligrimystės Romoje metu jie aukoja Šv. Mišias katakombose, Aušros Vartų lietuvių koplyčioje Vatikane, o taip pat ir Vatikano radijo koplyčioje už lietuvių programos darbuotojus ir jus, mieli klausytojai. Kalbiname naujai pašventintuosius apie šią jų piligriminę kelionę į Romą ir apie jų dvasinę kelionę, vedusią kunigystės link. 

Kun. Valentin Dulko. Ši kelionė – tai padėka Dievui, kartu maldos patirtis ir noras pasimelsti šventajame mieste. Kaip kai kurie kunigai sakė – tik nepalikite šventajame mieste šventumo. Tai stengsimės jo čia nepalikti, kaip tik pasisemti ir vežtis į Gailestingumo miestą, į Vilnių, kad su kitais tikinčiaisiais, su ganytojais, su broliais kunigais galėtume džiaugtis. Tai yra ir atostogų laikas mums patiems patirti tą džiaugsmą, kuriuo Viešpats mus prieš porą savaičių apdovanojo.

Kun. Daniel Narkun. Atvažiavome susitikti su Jėzumi, tas susitikimas vyksta per prisilietimą prie vietų, kur vaikščiojo jo mokiniai, apaštalai.

plačiau

Prancūzijoje „Laisvos minties federacija“ paskelbė apie naują „pergalę“ – Rennes miesto administracinis teismas nusprendė, kad Bretanės regiono miestelyje Ploermel, vienoje aikštėje pastatyta Jono Pauliaus II monumentas prieštarauja valstybės ir religijos atskyrimo principui. Tiksliau, ne pati statula, kuri buvo pastatyta po Jono Pauliaus II mirties, o kryžiaus simbolis virš jos, kuris esą turi primygtinį, vieną religiją – krikščionybę – iškeliantį pobūdį, o tai ir prieštarauja valstybės religinio neutralumo principui.

Šis atvejis yra dar viena iliustracija, kai valstybės neutralumas yra interpretuojamas ne kaip svetinga erdvė tiek religiniams, tiek nereliginiams įsitikinimams, bet kaip tam tikras valstybinis ateizmas, kuriam religinis simbolis yra tiesioginis priešas.

Teismas sprendimo vykdymui suteikė 6 mėnesius laiko, per kurį taip pat galima kreiptis į apeliacinį teismą – dabartinis Ploermel meras žadėjo ištirti visas galimybes tai padaryti. Yra kitos alternatyvos – palikti popiežiaus statulą pašalinant kryžiaus simbolį arba panaikinant kelių kvadratinių metrų, ant kurių stovi statula, viešosios nuosavybės statusą. Tačiau šie sprendimai būtų pagrindinio klausimo apėjimas – religiniai įsitikinimai, tad simboliai turi teisę į viešumą ar ne?


 

plačiau

Antrasis savaitgalis po Velykų šiais metais išsiskiria svarbiais visai visuotinei Bažnyčiai įvykiais. Gailestingumo sekmadienio išvakarėse, šeštadienį, Pranciškus paskelbė Gailestingumo Jubiliejaus bulę, trokšdamas, kad tikintieji širdyje ir prote pajustų Dievo gailestingumo prisilietimą ir atgaivą. O sekmadienį iškilmingose šv. Mišiose šv. Petro bazilikoje visuotinės Bažnyčios mokytoju pripažino Grigalių Narekietį (Grigorą Narekaci), armėnų šventąjį, vienuolį, gimusį apie 950 ir mirusį apie 1005 metus.

Sekmadienis Vatikane buvo ypatinga diena armėnams: ne vien todėl, kad didžiam jų tautoje gimusiam mistikui, priklausiusiam apaštalinei ortodoksų Bažnyčiai, pripažintas toks autoritetas, bet ir todėl, kad tose pat Mišiose buvo paminėta didžioji armėnų tragedija, 1915 – 1916 metais Osmanų imperijoje surengtos sisteminės armėnų skerdynės, kurias daug kas laiko pirmuoju XX amžiaus genocidu. Šia proga iškilmėse Vatikane dalyvavo du svarbiausi armėnų ortodoksų ganytojai: Patriarchas ir visų armėnų katolikosas Karekinas II bei Kilikijos katolikosas Aramas I. Gretų jų buvo Kilikijos armėnų katalikų patriarchas Nersos Bedros XIX. Dalyvavo ir Armėnijos valstybės vadovai, tarp kurių prezidentas Serž Sargsyan.


 

plačiau
Kalesninkų bendruomenės namų statyba yra baigiamojoje stadijoje. Iškilmingas vietos bendruomenės ilgai laukto objekto atidarymas vyks š. m. lapkričio 9 d.
Bendruomenės namų statybą inicijavo Kalesninkų bendruomenė, pateikdama atitinkamą paraišką Šalčininkų vietos veiklos grupei. Praėjus ketveriems metams Kalesninkų centrą puošia gražus pastatas, kuriame įrengtos kelios salės, virtuvė, skalbykla. Bendruomenės namuose sukurta materialinė bazė ir sudarytos visos sąlygos vaikų ir jaunimo, o taip pat suaugusiųjų aktyviai veiklai.

Pirmame pastato aukšte įrengta salė 60 asmenų, skalbykla ir virtuvė, antrame aukšte – patalpos meninei ir mokomajai veiklai ir administracinės patalpos.

- Bendruomenės namų atidarymas, be jokios abejonės, Kalesninkų bendruomenei – reikšmingas įvykis. Rimtai ruošiamės renginiui, noriu pakviesti visus seniūnijos gyventojus ir svečius dalyvauti iškilmėse, - pasakė Kalesninkų bendruomenės centro pirmininkė Danuta Vilbik.

Irena Kolosovska
plačiau
Popiežius Pranciškus: Visi krikščionys ir geros valios žmonės – prieš mirties bausmę

Ketvirtadienį popiežius Pranciškus priėmė 35 teisininkus, atstovaujančius Tarptautinei baudžiamosios teisės asociacijai. Visi krikščionys ir geros valios žmonės, - sakė jiems Pranciškus, - turi siekti ne tik mirties bausmės, visų jos formų, legalių ir nelegalių, panaikinimo, bet taip pat kalinimo sąlygų gerinimo, kad būtų gerbiamas žmonių, iš kurių atimta laisvė, orumas. Taip pat ir kalėjimo iki gyvos galvos bausmė yra panaši į mirties bausmę, tai tarsi paslėpta mirties bausmė, sakė Popiežius pridurdamas, kad ši bausmė buvo pašalinta iš Vatikano baudžiamojo kodekso.

Gana ilgoje teisininkams sakytoje kalboje popiežius Pranciškus priminė, kad šiuo metu pasaulyje vis dar yra 60 valstybių, kurių įstatymai numato mirties bausmę; 35 iš jų mirties bausmės taikymas pastaraisiais dešimtmečiai sustabdytas. Šventojo Tėvo kalboje taip pat priminti du Bažnyčios mokymo dokumentai, kuriuose pasisakoma prieš mirties bausmę – Jono Pauliaus II enciklika „Evangelium vitae“ ir Katalikų Bažnyčios katekizmas.

Turi būti kovojama ir su kitomis mirties bausmės formomis – su žmogžudystėmis, vykdomomis asmenų ar grupių, neteisėtai uzurpuojančių valdžią ir bandančių savo nusikaltimams suteikti tariamo legalumo pavidalą. Popiežiaus kalboje paminėti ir kiti su žmogaus orumu nesuderinami reiškiniai, tokie kaip kankinimai, sunkių bausmių taikymas nepilnamečiams ir seniems žmonėms, ligoniams, prekyba žmonėmis.

Nemažą dalį kalbos Popiežius skyrė korupcijai. Ją reikia suvokti pažodine, etimologine prasme – korupcija tai mirusio kūno gedimas. Kur nėra gyvybės, ten prasideda gedimas, korupcija. Deja korumpuotiems žmonėms sukuriama tam tikra pakantos atmosfera, korupcija tampa kone natūralia finansinių sandėrių, viešųjų pirkimų, gyvenimo papročių norma. Iš tiesų tai begėdiškas tikrovės iškraipymas. Korupcija turi būti smerkiama labiau už nuodėmę. Negalima jos atleisti. Reikia iš jos pagydyti. (Vatikano radijas)


 

Popiežius Pranciškus: Šv. Jonas Paulius visam pasauliui priminė Dievo gailestingumo slėpinį

Nepamirškime šv. Jono Pauliaus II dvasingumo paveldo! Taip kalbėjo popiežius Pranciškus trečiadienį pasveikindamas lenkus maldininkus. Šv. Jonas Paulius II pakvietė visus atverti duris Kristui, pirmą kartą lankydamasis Lenkijoje šaukėsi Šventosios Dvasios, kad nužengtų ir atnaujintų Lenkijos žemę ir visam pasauliui priminė Dievo gailestingumo slėpinį. Šv. Jono Pauliaus II dvasingumo paveldas tepaskatina mus susikaupti ir konkrečiai veikti vardan Bažnyčios, šeimos ir visuomenės gėrio, pasakė popiežius Pranciškus priminęs, kad trečiadienį spalio 22 dieną Bažnyčioje švenčiamas šv. Jono Pauliaus II liturginis minėjimas. 

Popiežiaus vikaras Romoje trečiadienio popietę pašventino šv. Jonui Pauliui II dedikuotą koplyčią universitetinėje Gemelli ligoninėje. Lenkas popiežius toje ligoninėje buvo paguldytas net dešimt kartų. Dėl dažno buvimo joje Jonas Paulius II juokaudamas Gemelli ligoninę pavadino „Trečiuoju Vatikanu“, o ligoninės administracija pastatė popiežiaus statulą prie pagrindinio įėjimo. Kelis kartus, būdamas ligoninės pacientu, lenkas popiežius vadovavo sekmadienio vidudienio maldai stovėdamas prie palatos lango ir kreipdamasis į gatvėje susirinkusius maldininkus. Popiežiaus vikaras kardinolas Vallini trečiadienį ligoninės koplyčiai saugoti perdavė relikvijorių su šv. Jono Pauliaus II kraujo relikvija. 

Austrijos katalikų Bažnyčios internetinis laikraštis „kath.net“ spalio 22 dieną pranešė, jog lapkričio mėnesį bus pradedama speciali maldos akcija už šeimos sinodą, kuris įvyks Romoje 2015 metais. Išmušė maldos valanda, maldos akcijoje už šeimos sinodą 2015 galės dalyvauti visi tikintieji, pažymi „kath.net“, komunikate ragindama iki sekančio sinodo kasdien kalbėti Rožinio maldą ir apmąstyti Jono Pauliaus II Apaštališkąjį paraginimą dėl krikščioniškos šeimos uždavinių šiuolaikiniame pasaulyje „Familiaris Consortio“.

Šv. Jonas Paulius II buvo „Šeimos popiežius“, pasakė apie savo pirmtaką popiežius Pranciškus. Balandžio 27 dienos kanonizacijoje popiežius pažymėjo, kad pats Jonas Paulius II kitados yra pasakęs, kad šitaip norėtų būti minimas, kaip „Šeimos popiežius“. „Man malonu tai pabrėžti dabar kai kartu su šeimomis einame šeimoms skirto sinodo keliu, būdami tikri, kad jis mus iš dangaus palydi ir palaiko“, pridūrė kanonizacijos homilijoje popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)