AKTUALIJOS

Kas Tau yra Jėzus, Jo Asmuo? Mergina: „Aš šiaip tikinti!“ Aišku... Aš kažin ar galėčiau taip aiškiai ir konkrečiai atsakyti. O Lietuvoj juk kone visi „šiaip tikintys“. Šiaip ateinantys į bažnyčią per šventes, šiaip nueinantys kokį kartą išpažinties, šiaip besiruošiantys Sutvirtinimo sakramentui (jau tuoj bus šiaip ir pasiruošę)... Šiaip pasišventinantys duonos, vandens, solidžią verbą (šiaip – nes mažesnė ne taip „veikia“)... Šiaip namie turintys kryžių, rožančių, šventų paveikslėlių, maldaknygių, Šventraščių... Ir šiaip neturintys vietos ir laiko susitikti su Asmeniu. Šiaip.

Įsismelkė į tikėjimą barterinių mainų sistema – įsigavo kaip virusas. Atrodo, kad tikėjime, kurį išpažįstame, „apie viską pagalvota“ – kaip nekuriam prekybos centre. Viskas vyksta sutarties pagrindu: aš Tau dvi maldeles ir dvi žvakeles, ir 5 Lt į „kašutę“ bažnyčioje, o Tu man – kad niekas nesirgtų, nemirtų (niekada) ir nebūtų netikėtumų. Tikrai „apie viską pagalvota“ – jei „gerai“ pasimeldi, turėtum gauti nuolaidą. Arba – kokį paveiksliuką su šventųjų atvaizdu. O jei kas nors vyksta ne pagal mano planą – Dievas nesilaiko įsipareigojimų (barteriniai mainai), tada galiu reikšti Jam pretenzijas ir nutraukti sutartį. Tiesiog paprastoji pagonybė, tik patogesnė, nes vietoj lakstymo po girias ir gyvulių aukojimo užtenka įmesti atitinkamą kupiūrą į aukų krepšelį.


 

plačiau

Kas mes tokie, kad užtrenktume duris Šv. Dvasios veikimui?! - klausė popiežius Pranciškus pirmadienio ryto Mišiose šv. Mortos koplyčioje, kalbėdamas apie pirmųjų pagonių atsivertimą. Šventasis Tėvas kvietė būti nuolankiems Šventosios Dvasios veikimui: tai Šventoji Dvasia, kuri leidžia įveikti kliūtis ir žengti toliau.

Šventoji Dvasia pučia kur nori, tačiau dažna pagunda yra užkirsti Jai kelią, nukreipiant ne vienur, o kitur. Tokia pagunda egzistavo jau krikščionybės pačioje pradžioje. Apie tai pasakojo šios dienos liturgijos skaitinys iš Apaštalų Darbų apie Simono Petro išgyvenimą. Viena pagonių bendruomenė priėmė Evangelijos skelbimą ir Petras liudija, kaip Šventoji Dvasia nužengė ant jų. Iš pradžių Petras išlaiko distanciją šios bendruomenės atžvilgiu, vengdamas „susitepti“, paskui jis patiria Jeruzalės krikščionių patyčias dėl to, kad „susitepė“ valgydamas su neapipjaustytaisiais. Dar daugiau: jis juos net pakrikštijo. 


 

plačiau

Ketvirtąjį Velykų sekmadienį, Gerojo Ganytojo sekmadienį, švenčiant kasmetinę Pašaukimų dieną, popiežius Pranciškus aukojo Mišias šv. Petro bazilikoje ir jų metu suteikė kunigystės šventimus 13 diakonų, Romos seminarijų ir kolegijų alumnų.

Homilijoje kalbėdamas apie naujų kunigų pradedamą tarnystę, apie kunigo pašaukimą mokyti Dievo tautą, vesti ją šventumo keliu ir atstovauti Kristui švenčiant sakramentus, Popiežius naujus kunigus karštai ragino su ypatinga meile vykdyti gailestingumo tarnystę. Susitaikinimo sakramente niekada nepavarkite būti gailestingi, - sakė Pranciškus. Prašau, stenkitės būti gailestingi, koks buvo Viešpats. Jei jums kartais atrodytų, kad esate pernelyg atlaidūs, atsiminkite tą šventą kunigą, kuris atsiklaupęs priešais Tabernakulį meldėsi ir sakė: „Viešpatie, atleisk man, jei aš per daug atleidžiu: bet tai juk tu man davei tokį pavyzdį“. Sakau jums, - pridūrė Popiežius, - man labai skaudu kai kartais tenka iš žmonių išgirsti, kad jie neina išpažinties, nes kunigas su jais grubiai pasielgė, aprėkė ir jie pajuto, kad bažnyčios durys prieš juos užtrenkiamos. Prašau jus: niekada to nedarykite! Visada būkite gailestingi! Geras ganytojas visada įeina pro gailestingumo duris, o tos durys – tai Viešpaties žaizdos. Tik šitais jūs būsite geri ganytojai.


 

plačiau

Primename, kad Vilniaus arkivyskupijoje jau teikiamas Sutvirtinimo Sakramentas. Visą grafiką galite pasižiūrėti čia. Kitos naujienos iš mūsų vyskupijos:

2014-05-09 Draugystės su Dievu vakaras jaunimui Vilniuje

Gegužės 9 d. 19 val. jaunimas rinksis į Draugystės su Dievu vakarą Šv. Teresės bažnyčios kriptoje prie Aušros Vartų, Vilniuje. Organizuoja Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras.

2014-05-10 Kunigų šventimai Vilniaus arkikatedroje

Gegužės 10 d. 11 val. Vilniaus arkikatedroje vyks kunigų šventimai. Į kunigus bus šventinami Juzef Makut (Eišiškės), Aleksandr Gaičauskas (Lentvaris) ir Robertas Moisevič (Lentvaris). Šv. Mišias aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, koncelebruos kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir vyskupas Arūnas Poniškaitis bei kiti kunigai. Kviečiame maldai už būsimus Vilniaus arkivyskupijos kunigus!

2014-05-11 Vargonų muzikos valanda Valkininkų bažnyčioje

Gegužės 11 d. 11 val. Varėnos r. Valkininkų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčioje vyks vargonų muzikos valanda. Skambės J. S. Bach, L. N. Clerambault, G. Böhm ir kitų kompozitorių kūriniai vargonams kuriuos atliks LMTA Vargonų ir klavesino katedros studentės bei tos pačios katedros lektorė. Šv. Mišių metu giedos LMTA studentės Gabrielė ir Grytė Pintukaitės.


 

plačiau
Popiežius Italijos katalikų akcijai: Pažadinkite snaudžiančias parapijas!

Šeštadienį popiežius Pranciškus susitiko su 7 tūkst. Italijos Katalikų akcijos narių. Šią organizaciją, sujungdamas kelias ankstesnes organizacijas, 1904 m. įkūrė popiežius šv. Pijus X. Katalikų akcija tai katalikų pasauliečių organizacija, kurios veiklos šūkis „Visa atnaujinti Kristuje“. Tuo pačiu metu panašios organizacijos steigėsi ir kitose Europos šalyse. Italijos Katalikų akcija buvo viena pagrindinių organizacijų pasipriešinusių fašistų vyriausybės siekimui monopolizuoti švietimą ir jaunimo auklėjimą. Daugiausia narių, apie du su puse milijono, jai priklausė pokario metais. Šiuo metu Italijos katalikų akcija turi 400 tūkst. narių, tačiau jos veikloje reguliariai dalyvauja apie milijoną žmonių. Kaip tik šiomis dienomis vyko šios organizacijos nacionalinis kongresas ir šia proga kongreso dalyviai ir kiti nariai buvo priimti Šventojo Tėvu audiencijoje.

Dabartiniame socialiniame ir bažnytiniame kontekste jūs, Katalikų akcijai priklausantys pasauliečiai, esate pašaukti atnaujinti savo misionieriškumą, - sakė Popiežius organizacijos nariams. Visas jūsų veikimas tebūnie suvokiamas kaip dalyvavimas Bažnyčios misijoje. Misionieriškumas tebūnie Katalikų akcijos paradigma. Popiežius Pranciškus nurodė ir pagrindinę veiklos erdvę – parapijas, ypač tas, kurios yra pavargusios ir užsidariusios, kuriose užgesęs apaštališkas entuziazmas. Ypač ten reikia jūsų dinamizmo ir išradingumo. Eikite pas visus žmones, ypač silpniausius, užmirštus ir atstumtus.

Toliau Popiežius kalbėjo apie tris raktažodžius, kuriais turi remtis Katalikų akcijos savivoka ir vadovautis jos veikla. Pirmasis - būti su Jėzumi, gėrėtis jo artumu; antrasis – eiti pirmyn; nestovėti vietoje; eiti pasaulio keliais nešiniems Dievo Žodžiu; trečiasis – džiaugtis, visada džiugtis Viešpačiu; ne tik kalbėti Tikėjimo išpažinimą, bet su džiaugsmu jį giedoti. Šiame kelyje jus telydi Mergelė Marija ir mano palaiminimas, sakė Popiežius ir kartu su audiencijoje dalyvavusiais Italijos Katalikų akcijos nariais sukalbėjo „Sveika, Marija“. (Vatikano radijas)



 

Balandžio 29 dieną Airijos politikai pradėjo diskusijas apie tai, kas buvo pavadinta „santuokine lygybe“ – siekimą pripažinti, kad visos poros, nepaisant lyties ar lytinės orientacijos, turi tas pačias sąlygas, pareigas ir teises, kurios šiandien priklauso santuokos institucijai. 

Airijos vyskupai paskelbė viešą laišką šia tema, kuriame pirmiausia pabrėžia, kad kiekvienas asmuo yra lygus prieš Dievą ir turi būti gerbiamas; kad jie priešinasi kiekvienai neteisingai diskriminacijai, užgauliojimui ir prievartai; kad rūpinasi tais, kurie yra atstumiami ir atmetami. 

Tačiau „santuokinės lygybės“ aktas minuoja bendrojo gėrio pamatus, tai galima tvirtinti ne vien dėl religinių įsitikinimų, bet ir žmogiško protingumo šviesoje. Religingi ir nereligingi asmenys yra pripažinę ir iš savo patirties žino, kad šeima, paremta moters ir vyro santuoka, yra geriausia ir ideali vieta vaikui. Tai pamatinis visuomenės statybinis blokas, kuris nusipelno valstybės pripažinimo ir pagalbos. 

Tuo tarpu „santuokinės lygybės“ aktas tvirtina, kad tėvai, vaikai, visuomenė ir valstybė neturėtų ir neturės pasisakyti dėl normų arba idealios šeimyniškos aplinkos vaikų auginimui. Taipogi tai reikštų, kad ir biologiniai bei natūralūs ryšiai tarp vaiko, tėvo ir motinos neturi savaiminės vertės vaikui ir visuomenei. 


 

plačiau

Nuo balandžio 28 dienos iki gegužės 23 dienos Jungtinių Tautų Organizacijos komitetas dėl Konvencijos prieš kankinimus išklausys aštuonių valstybių ataskaitas: Urugvajaus, Tailando, Siera Leonės, Gvinėjos, Juodkalnijos, Kipro, Lietuvos ir Šventojo Sosto. Šventojo Sosto delegacijos susitikimas su Komiteto nariais numatytas gegužės 5-6 dienomis Ženevoje.

Konvencija prieš kankinimus daugiausia aprėpia baudžiamąją teisę ir teismines procedūras, kalėjimų sistemą ir tarptautinį bendradarbiavimą šiose srityse.

Numatant kai kurių organizacijų ir apžvalgininkų reakcijas, Šventojo Sosto pareigūnai iš anksto paskelbė kai kuriuos paaiškinimus ir patikslinimus. Vatikano spaudos salės direktorius t. Federico Lombardi SJ keliomis kalbomis paskelbė komentarą, kuriame primena svarbiausius akcentus. 

Jungtinių Tautų Organizacijos konvencija prieš kankinimą buvo priimta 1984 metais. Šventasis Sostas prie jos prisidėjo 2002 metais per Vatikano miesto valstybę ir įvadinę ataskaitą pateikė 2012 metais. Konvencijos taikymą ją pasirašiusiose valstybėse narėse prižiūri ekspertų Komitetas. Valstybių delegacijos susitinka su Komitetu ir diskutuoja apie situaciją, apie Konvencijos taikymą ir interpretaciją. Čia gali dalyvauti ir pilietinė visuomenė ar įvairių pažiūrų nevyriausybinės organizacijos. Tai normali atviro dialogo procedūra. Po šių pokalbių Komitetas paskelbia – Šventojo Sosto atveju tai turėtų įvykti gegužės 23 dieną – „galutines pastabas“, o valstybė, kuriai jos skirtos, gali į jas dar kartą atsakyti.


 

plačiau

Gegužės 1 d. Bažnyčia minėjo šv. Juozapo darbininko šventę, kurią į liturginį kalendorių 1955 m. įrašė popiežius Pijus XII. Šiuo šv. Juozapo pagerbimu norėta iškelti žmogaus darbo vertę ir dirbančio žmogaus orumą, kai tuo tarpu šv. Juozapo – Marijos sužadėtinio, Šventosios Šeimos tėvo ir Bažnyčios globėjo šventė minima kovo 19-ąją.

Apie šv. Juozapą Šventajame Rašte kalbama nedaug, tik Evangelijų pradžioje. Jo vardas paminėtas prieš Jėzaus gimimą ir vėliau keliskart kalbant apie Jėzaus kūdikystę ir vaikystę. Iš tų kelių faktų ir užuominų žinome, kad Juozapas buvo kilęs iš karališkosios Dovydo giminės, kad nors giminės kilmės miestas buvo Judėjos Betliejus, jis gyveno Galilėjos Nazarete, kad vertėsi staliaus amatu. Gyvendamas Nazarete jis pamilo netolimoje kaimynystėje gyvenusią Mariją, su ja susižadėjo, bet prieš nuotakai apsigyvenant vyro namuose, Marija tapo nėščia. Iš Evangelijų žinome, kad nenorėdamas viešai apkaltinti Marijos, Juozapas norėjo ją tyliai atitolinti. Iš Viešpaties Angelo sužinojęs kas iš tiesų įvyko ir kokių svarbių įvykių bendradarbiu jam lemta būti, Juozapas nuolankiai ir drąsiai ėmėsi jam skirto vaidmens. Jėzui gimus Betliejuje, vėliau evangelistai mini bėgimą į Egiptą ir grįžimą bei apsigyvenimą Nazarete. Paskutinį kartą apie Juozapą užsiminta pasakojime apie dvylikmečio Jėzaus atradimą Jeruzalės šventykloje. Tradicija sako, kad ir Jėzų Juozapas mokęs staliaus amato. Manoma, kad Juozapas miręs dar prieš Jėzaus viešosios veiklos pradžią, nes vėliau tarp Jėzaus sekėjų Marija minima viena.


 

plačiau

   Gegužės mėnuo turtingas ne tik garsiais vardadieniais, obelų žydėjimu, jis turtingas taip pat ir dvasiniu požiūriu. Gegužės mėnuo yra skirtas mūsų dangiškajai motinai – švč. Mergelei Marijai. Tai metas kai visą mėnesį pačios gražiausios giesmės giedamos Jos garbei. Giesmėse, skirtose Dievo Motinai, atsispindi meilė, gailestingumas, gyvas tikėjimas ir gamtos grožis. Jos padeda žmogui pakilti nuo žemiškų vargų, sustiprėti dvasiškai ir fiziškai. Būti tikrais Dievo vaikais. 
   
Gegužės mėnesį bažnyčiose vyksta pamaldos, skirtos Švč. Mergelės Marijos garbei. Šios pamaldos yra labai sena religinė praktika. Jau XII amžiuje užtinkami aiškūs gegužinių pamaldų pėdsakai Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. XVIII amžiuje Italijoje atsiranda gegužinės pamaldos, panašios į dabartines mūsiškes. Pradžią joms davė šv. Pilypas Nėris. To amžiaus pabaigoje jos jau gyvavo Prancūzijoje, Ispanijoje, o kiek vėliau – Belgijoje ir Šveicarijoje. Apie 1840 metus įsigalėjo Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Ypač greitai ėmė plisti, kai popiežius Pijus VII skyrė atlaidus visiems, kurie maldingai gieda ar bent kalba švč. Mergelės Marijos litaniją, maldą „Atsimink“ ir giesmę „Sveika, Marija“. 


Kalesninkų bažnyčioje gegužinės pamaldos vyks:

                                         Darbo dienomis: 18.00 val.

                                         Sekmadieniais: 10.00, 12.00 val.

 


 

Atvelykio, Gailestingumo sekmadienio rytą popiežius Pranciškus aukodamas Mišias šv. Petro aikštėje paskelbė šventaisiais popiežius Joną XXIII ir Joną Paulių II. Kartu su Šventuoju Tėvu koncelebravo popiežius emeritas Benediktas XVI, pusantro šimto kardinolų ir septyni šimtai vyskupų, tarp jų kard. Audrys Juozas Bačkis ir visų Lietuvos vyskupijų ganytojai. Dalyvavo aštuoni šimtai tūkstančių žmonių. Dviejų popiežių kanonizacijos Mišiose taip pat dalyvavo daugiau kaip šimtas oficialių valstybinių delegacijų - tarp jų 24 aukščiausiojo lygio delegacijos, vadovaujamos valstybės vadovų, karalių ir prezidentų.

Mišios prasidėjo kanonizacijos formule – iškilmingu oficialiu dviejų palaimintųjų įrašymo į visos Bažnyčios liturginį kalendorių aktu.

Popiežius Pranciškus paskelbė ir nustatė, kad palaimintieji Jonas XXIII ir Jonas Paulius II yra šventieji, jų vardus įrašė į šventųjų sąrašą ir nurodė, kad visoje Bažnyčioje jie būtų pamaldžiai pagerbiami su visais šventaisiais. Šventųjų skelbimo aktas įvyko Atvelykio sekmadienio Mišių pradžioje. 

Skelbimo šventaisiais formulę popiežius Pranciškus perskaitė lotyniškai, po to kai kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, tris kartus į jį kreipėsi prašydamas Bažnyčios vardu skelbti šventaisiais palaimintuosius popiežius Joną XXIII ir Joną Paulių II. Prefektas kreipėsi į popiežių lydimas dviejų palaimintųjų popiežių bylų postulatorių.

Į Prefekto išsakytą pirmąjį prašymą įrašyti dviejų popiežių vardus į šventųjų sąrašą, Popiežius atsiliepė melsdamas Visagalį Dievą Tėvą, kad per Jėzų Kristų, užtariant Mergelei Marijai ir visiems šventiesiems, savo malone palaikytų tai, ką žada atlikti ir malda kreipėsi į Viešpatį prašydamas, kad kanonizacija būtų Jam priimtina ir naudinga Bažnyčiai.


 

plačiau

Vilniuje nuo Šv. Velykų švenčiama Gailestingumo savaitė, kuri baigsis Dievo Gailestingumo švente Atvelykio sekmadienį. Antrąją Velykų dieną 12 val. šv. Mišias šventovėje aukoja Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Šiemet sukanka 80 metų nuo Gailestingojo Jėzaus paveikslo nutapymo ir 10 metų, kai Dievo Gailestingumo šventovė (Dominikonų g. 12, Vilnius) vėl atvira maldai.

Neatsitiktinai Gailestingumo šventė sutampa su palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizacija. Būtent šis popiežius 2000-aisiais s. Faustiną paskelbė šventąja, o Atvelykio sekmadienį Visuotinėje Bažnyčioje – Dievo Gailestingumo švente. Jonas Paulius II yra rašęs: „Žmonijai, kuri kartais atrodo suklaidinta ir valdoma blogio, egoizmo bei baimės jėgų, prisikėlęs Viešpats duoda atleidžiančios, sutaikinančios ir iš naujo atveriančios sielą vilčiai meilės dovaną. Ši meilė pakeičia širdis ir suteikia ramybę. Pasauliui taip reikia suvokti ir priimti Dievo Gailestingumą.“


 

plačiau

Brangieji broliai ir seserys, linkiu džiugių Velykų jums visiems, kurie atvykote į šią aikštę iš visų pasaulio pakraščių. Velykinius sveikinimus siunčiu taip pat tiems, kas įvairiose šalyse su mumis vienijasi visuomenės komunikavimo priemonių pagalbą. Neškite į savo šeimas ir bendruomenes džiugią žinią, kad Kristus, mūsų taika ir mūsų viltis, prisikėlė“. Šie popiežius Pranciškaus sveikinimai Velykų sekmadienį skambėjo šv. Petro aikštėje.

Velykų sekmadienio rytą popiežius Pranciškus priešais šv. Petro baziliką aukojo Viešpaties Prisikėlimo iškilmės dienos Mišias. Dalyvavo dešimtys tūkstančių maldininkų. Aikštę puošė daugybė gėlių, kurias padovanojo Olandijos gėlininkai. Kaip kasmet, buvo išsirikiavusios Šveicarų gvardijos ir Italijos ginkluotųjų pajėgų garbės sargybos. Popiežius nesakė homilijos, nes iškart po Mišių jis perskaitė velykinę žinią visam pasauliui ir suteikė palaiminimą „Urbi et orbi“



 


 

plačiau

Brangieji,

sveikinu Jus visus Šv. Velykų proga. Kristaus Prisikėlimas yra mūsų tikėjimo ir gyvenimo viltis. Linkiu, kad per šias Velykas kiekvieno iš mūsų gyvenimą apšviestų Kristus. Jo Prisikėlimo šviesoje atpažįstame save tokius, kokius Dievas mus sukūrė. Šioje šviesoje gyventi – tai didysis mūsų troškimas, bet kartu ir iššūkis: gyventi viltimi, džiaugsmu, kurį Dievas mums duoda.

Ši viltis padeda atlaikyti kasdienius išbandymus. Pasaulyje yra daug reiškinių, kurie kelia nerimą, kėsinasi atimti iš mūsų ramybę. Apaštalai Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo metu taip pat buvo kupini baimės ir nerimo. Tačiau melsdamiesi ir budėdami jie sulaukė Dievo gailestingumo atsako. Kristaus Prisikėlimo šviesa ne tik suteikė jiems viltį, bet davė daug daugiau – jie buvo sustiprinti Šventosios Dvasios. Kristaus šviesa išsklaido bet kokį nerimą ir suteikia ramybę.


Patyrę Kristaus Gerąją Naujieną, skleiskite ją vieni kitiems. Dalinkitės džiaugsmu, kad jis paliestų kiekvieną širdį ir sklistų bendruomenėse! Linkiu, kad per šias Šv. Velykas Jūsų gyvenimą, Jūsų šeimas apšviestų Kristaus Prisikėlimo šviesa ir pripildytų jas vilties, džiaugsmo ir ramybės.

 

+ Gintaras Grušas 
Vilniaus arkivyskupas metropolitas


 

plačiau

Brangūs broliai ir seserys, sveikinu sulaukus Šv. Velykų!

 

Su dideliu džiaugsmu Jums skelbiu šitą žinią, taip pat ir popiežiaus Pranciškaus vardu, 

kurį atstovauju jūsų šalyje: Kristus prisikėlė, Kristus yra gyvas. Norėčiau, kad šis pasveikinimas popiežiaus vardu pasiektų kiekvienus namus, kiekvieną šeimą šioje šalyje, o ypač tuos namus, kuriuose yra kančios, taip pat ligonines, kalėjimus.

Popiežius nori, kad ši žinia pasiektų kiekvieną širdį, nes būtent ten Šventasis Tėvas nori pasėti šią gerąją žinią – Kristus prisikėlė. Viltis skelbiama visiems, nes nebesame nuodėmės vergovėje, nesame pavergti blogio. Nugalėjo meilė, nugalėjo gailestingumas, nugalėjo Dievas.


Melskime, kad prisikėlęs Kristus perkeistų mirtį į gyvenimą, kad neapykantą pakeistų meile, kerštą – atleidimu, karą – taika. Būtent tokia yra šios nakties žinia. Kristus yra ramybė, taika visiems. Ir per jį mes meldžiame taikos, ramybės visam pasauliui, mums visiems.

+arkivyskupas Pedro Lopez Quintana

Apaštališkasis nuncijus 


 

plačiau

Mirė kunigas Rimantas MASKOLIŪNAS (1961 – 1990 – 2014)


Viešpats Jėzus Kristus nugalėjęs mirtį, Šv. Velykų dieną į amžinybę pasišaukė Vilniaus arkivyskupijos kunigą Rimantą MASKOLIŪNĄ.

Kun. R. Maskoliūnas gimė tikinčių tėvų šeimoje 1961 m. birželio 8 d. Ceikinių parapijos Busilų kaime, buvo pakrikštytas kaimyninėje Švenčionių bažnyčioje. Užbaigęs Švenčionių Z. Žemaičio vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus elektromechanikos technikume. 1985 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir 1990 m. gegužės 27 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje arkivyskupo J. Steponavičiaus buvo įšventintas į kunigus. Kunigišką tarnystę vykdė šiose parapijose:

 

1990-06-12      Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vikaras;

1990-10-04     Vilniaus (N. Vilnios) Šv. Kazimiero parapijos vikaras;

1992-04-03     Kalesninkų parapijos klebonas;

1993-10-21     Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vikaras;

1996-05-08      Švenčionių parapijos vikaras;

1997-04-21      Rūdninkų parapijos administratorius, o nuo 2007-06-22 – klebonas. Laikinai (1999-02-18 – 2002-07-16) ėjo ir Parudaminio parapijos administratoriaus pareigas;

2011-06-27      Karvio parapijos klebonas.

 

Dėl silpstančios sveikatos 2012-07-10 kun. R. Maskoliūnas buvo atleistas iš Karvio parapijos klebono pareigų, leidžiant apsigyventi Antavilių pensionate. Paskutiniu metu jo sveikata vis silpo, o 2014 m. balandžio 20 d. kun. Rimanto gyvybė užgeso.

Kun. R. Maskoliūnas dar jaunystėje labai asmeniškai prisilietė prie Kryžiaus slėpinio: paskutiniaisiais seminarijos metais jam teko išgyventi sunkią galvos operaciją, kurios pasekmes jis nešiojosi visą likusį gyvenimą. Nepaisant to, džiugiai tarnavo žmonėms, dažnai susilaukdamas entuziastingo parapijiečių įvertinimo, palaikymo ir dėkingumo.

Atsisveikinimas su velioniu vyks 2014 m. balandžio 22 d. 12.00 val. gimtojoje Ceikinių parapijoje, kur jis bus ir palaidotas.


Prisikėlimo rytas – pavasaris žemėj ir sieloj.

Atverkim savo širdį tyram džiaugsmui.

Trims gražiems žodžiams – Tikėjimui, Vilčiai, Meilei.

Su šv.Velykom!


 

Apšviesta Kristaus, kiekviena krikščioniška šeima tampa šviesos nešėja. Šią Kristaus šviesą turime atspindėti visiems, su kuriais susitinkame: savo kaimynams ir giminaičiams, mokyklose, universitetuose, darbovietėse ir viešajame gyvenime. Šventojo Tėvo Pranciškaus raginimas Bažnyčiai neužsidaryti savyje, išeiti iš zakristijos, tinka ir mūsų namų Bažnyčioms – mūsų šeimoms. Praėjusiame šimtmetyje patirdami priespaudą žmonės slapstėsi, religines šventes šventė užsidarę šeimose, o viešajame gyvenime nesidalino asmeniniais įsitikinimais. Šiandien tiek šeima kaip vienetas, tiek kiekvienas jos narys pašauktas nešti Kristaus šviesą į viešąją erdvę, išlaikyti asmeninio tikėjimo vientisumą visuomeniniame gyvenime. Krikščioniui nedera šios šviesos paslėpti savyje. Prisikėlęs Kristus įpareigojo apaštalus, o per Krikšto sakramentą ir mus: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją.“

Šią naktį Prisikėlęs Kristus apšviečia mūsų gyvenimą, kad per mus jo šviesa sklistų visiems. Kristaus šviesa telydi mus, mūsų šeimas ir tėvynę į pažadėtą palaimą ir ramybę gailestingojo Dievo glėbyje.

+ Gintaras Grušas 
Vilniaus arkivyskupas metropolitas

2014 m. Šv. Velykos


 

plačiau

Didžiojo penktadienio pavakare popiežius Pranciškus šv. Petro bazilikoje vadovavo Viešpaties kančios pamaldoms. Kaip įprasta, šia proga homiliją sakė ne Popiežius, bet Popiežiaus namų pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa OFM Cap. Šiemetinės Didžiojo penktadienio meditacijos tema: Judo išdavystė.

T. Raniero Cantalamessa OFM Cap. homilijos santrauka:

Dieviškoje ir žmogiškoje Jėzaus kančios istorijoje yra daugybė ir kitų žmonių istorijų, kurios pateko į jos šviesą arba šešėlį. Tragiškiausia jų yra Judo Iskarijoto istorija. Tai vienas nedaugelio faktų, kurį sutartinai patvirtina visi keturios Evangelijos ir kitos Naujojo Testamento knygos. Pirmoji krikščionių bendruomenė daug apie šį faktą galvojo, dėl to ir mes neturėtume jo nutylėti. Judas nuo pat pradžių buvo vienas iš dvylikos. Evangelistas Lukas savajame apaštalų sąraše mini „Judą Iskarijotą, vėliau tapusį išdaviku“ (Lk 6,16).


 

plačiau

Šventasis Tėvas Pranciškus Didžiojo ketvirtadienio Paskutinės Vakarienės Mišias aukojo Apvaizdos Šventosios Marijos ligoninės ir reabilitacijos centre šiaurinėje Romos periferijoje, Casalotti-Boccea zonoje. 150 lovų centre gydomi ir slaugomi jauni ir pagyvenę ligoniai su sunkiomis motorinėmis patologijomis, tiek chroniškomis, tiek laikinomis. Vieni centro pacientai yra visikai paralyžiuoti, kiti dalinai, kai kurie serga kitomis sunkiomis ligomis. Kai kas gydosi centre po neseniai įvykusios nelaimės, kiti nuo mažens jau daug dešimtmečių gyvena centre tarsi tikruose namuose. Visiems pacientams reikalinga nuolatinė pagalba ir dėmesys. Specifinį ligonių gydymą ir slaugymą užtikrina katalikiškos labdaros fundacija „Don Gnocchi“.

Popiežius Pranciškus koncelebravo su Apvaizdos Šventosios Marijos centrą administruojančios fundacijos „Don Gnocchi“ pirmininku mons. Angelo Bazzari ir centro kapelionu, kun. Pasquale Schiavulli. Mišiose dalyvavo nedidelė grupė centro slaugomų ir gydomų neįgaliųjų. Dvylikai jų popiežius numazgojo kojas pagal Paskutinės Vakarienės Mišių tradiciją taip, kaip Kristus savo mokiniams prieš sėsdamas prie Naujosios Sandoros Vakarienės stalo. Mišiose taip pat dalyvavo ligonių artimieji ir bičiuliai, juos slaugantys medikai, padėjėjai ir savanoriai, administracijos darbuotojai, giedojo iš ligoninės nuolatinių lankytojų susikūręs choras.


 

plačiau