AKTUALIJOS

Penktadienio rytą popiežius Pranciškus aplankė Romos Didžiąją Švč. M. Marijos baziliką ir meldėsi už savo kelionę į Šventąją Žemę. Popiežiaus privati malda prie Dievo Motinos paveikslo truko apie 15 min. Prie Marijos paveikslo Pranciškus padėjo puokštę rožių.

Prie Marijos, romiečių globėjos – „Salus populi romani“, paveikslo Popiežius buvo atvykęs rytojaus dieną po išrinkimo, praėjusių metu kovo 14 d. Prie šio paveikslo popiežius Pranciškus meldėsi ir prieš pat savo kelionę į Rio de Žaneirą pernai liepos mėnesį.


 

plačiau

Trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje Pranciškus kalbėjo apie dar vieną Šventosios Dvasios dovaną, apie pažinimo dovaną. Jau pačioje audiencijos pradžioje Šventasis Tėvas nusakė šios dovanos esmę.

Kai kalbama apie pažinimą, - kalbėjo popiežius, - tuoj pat pagalvojame apie žmogaus sugebėjimą vis geriau pažinti jį supančią aplinką, atskleisti gamtą ir visatą reguliuojančius dėsnius. Tačiau pažinimas, kuris duodamas Šventosios Dvasios, neapsiriboja žmogišku pažinimu: tai ypatinga dovana, kuri leidžia suvokti, per kūriniją, Dievo didybę ir meilę, Jo gilų ryšį su kiekvienu kūriniu.

Kai mūsų akys yra apšviestos Dvasios, jos atsiveria Dievo kontempliavimui, gamtos grožyje ir kosmoso didingume; kiekvienas dalykas mums pradeda kalbėti apie Dievą ir Jo meilę. Tai mumyse sužadina didelės nuostabos ir gilaus dėkingumo jausmus. Tai jausmas, kurį patiriame gėrėdamiesi meno kūriniu ar kitu nuostabiu darbu, gimusiu iš žmogaus išmonės ir kūrybingumo: tai regint Dvasia mus skatina širdies gelmėje šlovint Viešpatį ir pripažint, kad viskas, ką turime ir kas esame yra neįkainojama Dievo dovana, begalinės Jo meilės mums ženklas


 

plačiau

Apaštalo Jono Evangelijoje randame Jėzaus atsisveikinimo kalbas. Jėzus teigia, kad turi grįžta pas Tėvą ir nori pas Jį nusivesti savo mokinius. Mums dabar pakankamai aišku, apie ką kalbėjo Jėzus, bet anuomet Jėzaus mokiniams daug kas buvo paskendę tarsi migloje. Tomas visų mokinių vardu kalbėjo: „Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai kaipgi žinosime kelią?“ (Jn 14, 5).

Ta proga Jėzus pasakė žodžius, kurie jau du tūkstančiai metų duoda peno svarstymams apie žmogaus gyvenimo prasmę bei tikslą: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“. (Jn 14, 6). Šie Viešpaties žodžiai yra ypač aktualūs šiandien, nes žmonės yra pasimetę ir dažnai nežino nei tiesos, nei kelio, nei suvokia, kas yra tikras gyvenimas.


 

plačiau

Gyvybės dienos proga balandžio 24-ąją Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centre vyko konferencija, kurioje pristatyta kampaniją „Šeima – Europos turtas“. Tai Europos katalikiškų šeimų organizacijų federacijos (FAFCE ) akcija, skirta artėjantiems rinkimams į Europos Parlamentą gegužės 25 d.

Gintauto Vaitoškos – gydytojo psichiatro, Šeimos ir santuokos studijų programos Tarptautiniame teologijos institute Austrijoje vadovo pranešimas.

Kalbėsiu apie tai, kad vyras ir moteris papildo vienas kitą, o genderizmo ideologija, kuri stengiasi paneigti skirtumus tarp lyčių, yra neadekvatu tikrovei.

Kaip minėjo kolegė Jolanta, Europos Sąjungos institucijos, atrodo, siekia labai gražaus tikslo – vyro ir moters lygybės. Tačiau problema ta, jog čia lygybė suprantama kaip vienodumas. Tai kritikavęs yra ne vienas garsus žmogus, kaip antai, žymus 20 amžiaus psichoanalitikas E. Frommas.


 

plačiau

Kas gali pamiršti sceną iš mokslinės fantastikos filmo „Matrica“, kurio herojai moka išvengti kulkų? Neo, kurį suvaidino Keanu Reevesas, stebuklingai išsisuka nuo kulkų sulėtintame kadre ir jos praskrieja pro šalį.

Šventajam popiežiui Jonui Pauliui II nepavyko išvengti kulkos 1981 m. gegužės 13 dieną, bet per Mergelės Marijos užtarimą jis stebuklingai išgyveno. Ar popiežius Pranciškus pats peršasi į pavojų atsisakydamas naudotis neperšaunamu papamobiliu per savo kelionę į Šventąją Žemę? Šis straipsnis aprašo didžiulę saugumo operaciją, siekiančią apsaugoti popiežių vizito metu. Ar nebūtų išmintingiau naudoti siūlomą neperšaunamą papamobilį?


 

plačiau

Gegužės 17-oji – tarptautinė vaikų psichologinės pagalbos linijų diena. Visiems žinoma, kad nemaža dalis vaikų psichologinių problemų ir skausmo yra susiję su iš bendraamžių patiriamomis  patyčiomis. Šia proga siūlome kanadiečio vystymosi psichologijos specialisto, turinčio 40-ties metų pagalbos vaikams, jaunimui bei jų tėvams ir ugdytojams patirtį, dr. Gordono Neufeldo įžvalgas opiu patyčių klausimu.

 

Kodėl kai kurie vaikai tyčiojasi?

 

Daugelis mūsų patyčias suvokia kaip elgesio problemą – esą besityčiojantis taip daro iš piktos valios. Iš tiesų, jei giliau pažvelgtume į šį reiškinį, jis susijęs su prieraišumo institnktais, kurie tapo iškreipti. Prieraišumas yra skirtas palengvinti rūpinimąsi – mažais, silpnais, pažeidžiamais.


 

plačiau

Dvidešimt šešios moterys, kurios tvirtina pamilusios katalikų kunigus, raštu kreipėsi į popiežių Pranciškų, ragindamos jį paskelbti celibatą neprivalomu.

Šios moterys, kurios visos gyvena Italijoje, laiške rašo apie „alinančias kančias“, kurias kelia Bažnyčios draudimams kunigams turėti lytinių santykių ir tuoktis.

„Mes mylime tuos vyrus, ir jie myli mus“, – rašo jos laiške, skelbiamame interneto svetainėje „Vatican Insider“.

„Nuolankiai dedame jums po kojomis savo kančias, kad kas nors pasikeistų ne tik mūsų, bet visos Bažnyčios labui“, – sakoma kreipimesi, kurį pasirašiusios moterys nurodė savo vardus ir pavardžių pirmąsias raides, taip pat pridėjo kelis telefonų numerius.


 

plačiau

Gegužės 8 dieną Kaune įvyko pirmoji ciklo „Žmogus ir visuomenė“ diskusija. Šį diskusijų ciklą rengia Iustitia et Pax komitetas Lietuvoje, Lietuvos Laisvosios visuomenės institutas, ISM politikos klubas. Pirmosios diskusijos tema – „Šeima. Bažnyčia, Valstybė“. 

Pagrindinis klausimas diskusijos dalyviams – kokios teisių ribos šiuo metu yra ir kokios turėtų būti tarp šeimos, Bažnyčios ir valstybės?

Diskusijos iniciatoriai ragino ieškoti ribų Bažnyčios, valstybės ir šeimos santykiuose. Tai sudėtingas ir svarbus uždavinys. Tačiau bėda ta, kad tokios paieškos paprastai remiasi prielaida, jog yra tam tikra sistema, kurią galima koreguoti. Mūsų situacija, deja, kiek kitokia – viskas apversta aukštyn kojomis. Būtent į tai ir noriu atkreipti dėmesį.

Konstitucijoje tarsi aiškiai pasakyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pamatas. Bažnyčia taip pat daugelyje dokumentų pabrėžia šeimos misijos nepakeičiamumą. Tačiau tikrovėje nei šeimos jaučiasi, jog yra kieno nors pamatas, nei politikai šeimos stiprinimą vertina kaip savo veiklos prioritetą – juk namo tvirtumas priklauso pirmiausia nuo pamatų, nei pagaliau Bažnyčia, turiu galvoje institucinę Bažnyčią, nuosekliai lydi ir rūpinasi šeimomis.


plačiau

Pirmasis popiežius, apsilankęs Šventojoje žemėje, buvo Paulius VI. Tiesa, tuomet jis lankėsi daugiausia Jordanijoje.

Šią savaitę popiežius Pranciškus antrą kartą lankysis Izraelyje, tačiau šįkart, reikia tikėtis, jo vizito neužtemdys karas. Pranciškaus vizitas žymi 50 metų jubiliejų nuo pirmosios popiežiaus piligrimystės į Šventąją žemę. Gegužės 24 dieną atvyksiantis popiežius Pranciškus susitiks su žydų ir musulmonų lyderiais, aplankys svarbias žydų vietas, o trijų dienų vizitą užbaigs aukodamas šv. Mišias.

Jo vizitas gerokai skirsis nuo prieš pusšimtį metų vykusio pirmojo popiežiaus apsilankymo, nes tuomet didžiąją dalį šventų vietų, tarp kurių buvo ir Betliejus, kontroliavo ne Izraelis. Šias teritorijas valdė Jordanija.


 

plačiau

Žmogus gimsta. Gyvena. Ir miršta. Laiko tėkmė yra vienakryptė ir nesustabdoma. Tai – neišvengiama. Bet daugumai žmonių yra lemta sugrįžti į savo praeitį. Žinoma, ši kelionė laiku yra sąlyginė: atsidūrę joje mes nieko negalim pakeisti, nes dabartyje išgyvenama praeitis ne visai mums priklauso... Ši patirtis žmogų aplanko tada, kai vyras ir moteris susilaukia vaiko: vėl po kambarius vaikštom keturpėsti; vėl prie jūros statome smėlio pilis; vėl sprendžiame matematikos uždavinius ir rašome diktantus. Ir visą tai darome kartu su savo atžalomis.


 

plačiau
Popiežius paskyrė naują Gniezno arkivyskupą ir Lrnkijos Primą.

Popiežius Pranciškus priėmė Gniezno arkivyskupo Jozefo Kowalczyko atsistatydinimą, pateiktą, kaip reikalauja kanonų teisės normos, sulaukus 75 metų amžiaus, ir naujuoju arkivyskupu paskyrė vysk. Wojciechą Polaką, kuris pastaruoju metu buvo tos pačios Gniezno arkivyskupijos augziliaras.
 

Seniausiai Lenkijoje, daugiau kaip tūkstančio metų Gniezno arkivyskupijai, tradicinei Lenkijos Primų sostinei nuo dabar vadovausiantis arkiv. Wojciech Polak gimė 1964 m. vidurio Lenkijos Inovroclavo mieste. Baigęs Gniezno seminariją, 1989 m. priėmė kunigo šventimus. Romoje, Popiežiškajame šv. Alfonso institute 1996 m. apsigynė moralinės teologijos daktaratą. Grįžęs į Lenkiją dėstė Gniezno kunigų seminarijoje ir Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete. 2003 m. paskirtas Gniezno arkivyskupo augziliaru ir konsekruotas vyskupu. Nuo 2011 m. vysk. Wojciech Polak taip pat buvo Lenkijos Vyskupų konferencijos generalinis sekretorius. (Vatikano radijas)


 

Gegužės 1 d. šventėme Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimties metų jubiliejų. Tai, kas pirmaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo dar atrodė sunkiai pasiekiama, tapo tikrove 2004 m. gegužės 1 d. Ana atmintina diena jau tapo istorija. Narystė šioje Europos tautų šeimoje jau seniai tapusi mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, ir niekas jau nebesistebi, matydamas ES ženklą ant naujus statybinius ar kultūrinius projektus pristatančių skrajučių.

Katalikų Bažnyčia moko, kad žmonija yra lygaus prigimtinio orumo asmenis suburianti šeima, o jos vienybė yra neatskiriama nuo visuotinio bendrojo gėrio, kuris, savo ruožtu, neįsivaizduojamas be organizuoto tautų sambūrio. Tik drauge galime išspręsti tiek tautai, tiek ir tautų bendruomenei iškylančias problemas. Toks galiausiai yra ir Europos Sąjungos, įsteigtos ne tik savo narių ekonominės gerovės stiprinimui, bet ir taikai ir stabilumui užtikrinti, tikslas.



 

plačiau

Lietuvos vyskupai, 2014 m. gegužės 8–9 dienomis susirinkę į plenarinį posėdį Birštone, priėmė kreipimąsi artėjančių Europos Parlamento rinkimų proga. Siūlome Jūsų dėmesiui šio kreipimosi tekstą.

Gegužės 1 d. šventėme Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimties metų jubiliejų. Tai, kas pirmaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo dar atrodė sunkiai pasiekiama, tapo tikrove 2004 m. gegužės 1 d. Ana atmintina diena jau tapo istorija. Narystė šioje Europos tautų šeimoje jau seniai tapusi mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, ir niekas jau nebesistebi, matydamas ES ženklą ant naujus statybinius ar kultūrinius projektus pristatančių skrajučių.

Katalikų Bažnyčia moko, kad žmonija yra lygaus prigimtinio orumo asmenis suburianti šeima, o jos vienybė yra neatskiriama nuo visuotinio bendrojo gėrio, kuris, savo ruožtu, neįsivaizduojamas be organizuoto tautų sambūrio. Tik drauge galime išspręsti tiek tautai, tiek ir tautų bendruomenei iškylančias problemas. Toks galiausiai yra ir Europos Sąjungos, įsteigtos ne tik savo narių ekonominės gerovės stiprinimui, bet ir taikai ir stabilumui užtikrinti, tikslas.


 

plačiau

Egzorcizmo mokykloje – dvasininkai ir pasauliečiai. Jau devintąjį kartą Romoje gegužės 5-10 dienomis vyko kursai apie egzorcizmą ir išlaisvinimo maldą, kuriuose šiemet dalyvavo apie du šimtus dalyvių iš 33 šalių. Kaip ir kitais metais, susitikimą organizavo Popiežiškasis institutas „Regina Apostolorum“ ir „Socio-religinės informacijos tyrimų grupė“. 

„Nors demono apsėdimas gana retas, tačiau kai taip nutinka, jis gali būti įveiktas Dievo vardu, malda ir atitinkamomis apeigomis“, - pastebi kunigas egzorcistas Cesare Truqui LC, vienas renginio organizatorių, pažymėdamas, kad kursu siekiama „didinti supratimą apie velnio egzistavimą bei galimus apsėdimus, kaip teikti pagalbą, o ne sukelti paranoją“. 


 

plačiau

Artėjant Europos Parlamento rinkimams, Italijos „Katalikų akcija“ ragina visus sąmoningai, gerai pasirengus ir motyvuotai dalyvauti gegužės 25 d. vyksiančiuose rinkimuose. Ta proga ji išplatino dokumentą „Kartu Europoje. Prikelti europietišką „svajonę“ ir atgaivinti europiečių viltį bei ateitį“. 

Kartu Europoje – kasdien, nes tai mūsų kasdienybės dalis; kartu esame stipresni įveikiant krizę; kartu giname taiką; vertindami savo tautinį unikalumą bendruose žemyno kontūruose įgyvendiname unikalų projektą pasaulyje; kartu stengiamės daryti geriausia, įveikdami silpniausias grandis, kurios apsunkina bendruomenės kūrimą; kartu stengiamės atnaujinti piliečių pasitikėjimą bendru projektu, suteikti viltį, kurti ateitį. Tai pagrindinės idėjos, atsispindinčios išplatintame pareiškime. 


 

plačiau
Arkiv. Fouad Twal Fatimoje meldėsi už Popiežiaus kelionę į Šventąją Žemę

Gegužės 13 d. Bažnyčia minėjo Fatimos Švč. M. Marijos šventę ir apsireiškimų trims piemenėliams pradžios 97-ąsias metines. Šią dieną taip pat sukako 33 metai nuo pasikėsinimo į popiežių šv. Joną Paulių II. Sunkiai sužeistas, bet išgijęs, jis tikėjo, kad jam gyvybę išgelbėjo Švenčiausioji Mergelė.

Minint šiemetinę Fatimos Marijos šventę, Portugalijos šventovėje meldžiamasi už jau priartėjusią popiežiaus Pranciškaus kelionę į Šventąją Žemę. Fatimos Marijos šventės išvakarėse, pirmadienio vakarą, ir pačios šventės dieną – antradienį, Mišias šventovėje aukojęs Jeruzalės lotynų apeigų katalikų patriarchas Fouad Twal meldė Fatimos Mergelę, kad savo globa lydėtų į Šventąją Žemę keliausiantį Popiežių, kad ši jo kelionė padėtų kurti santarvę ir teisingumą vietos gyventojų santykiuose, kad Šventojoje Žemė įsiviešpatautų tvari taika.

Popiežius Pranciškus Jordaniją, Palestiną ir Izraelį lankys gegužės 24-26 dienomis. Patriarchas Twal ragino visus katalikus sekti Popiežiaus pavyzdžiu ir kaip piligrimai lankyti Šventąją Žemę. 


 

Pirmadienio vidudienį popiežius Pranciškus susitiko su Romos popiežiškųjų kolegijų ir kunigų namų rektoriais bei studentais kunigais. Su jais Šventasis Tėvas praleido pusantros valandos, paprastai ir spontaniškai atsakydamas į klausimus, kuriuos jam uždavė jauni kunigai. 

Kunigas Ignacas iš Filipinų klausė – ką kunigui reiškia būti lyderiu, vadovu? Kaip tapti lyderiu? Yra tik vienintelis kelias, - atsakė Pranciškus, - tarnavimas. Gali turėti daug savybių, bet jei nesi tarnas, tavo lyderystė smuks, bus nereikalinga, nesuburs žmonių. Tik tarnystė. Atsimenu apie vieną gerą dvasios tėvą: pas jį ėjo tiek žmonių, kad kartais neturėjo laiko visam brevijoriui. Tad naktį eidavo pas Viešpatį ir sakydavo: „Bet, Viešpatie, pažvelk: nevykdžiau Tavo valios, bet ir savos nevykdžiau. Vykdžiau kitų valia?“. Taip abu, Viešpats ir jis, vienas kitą paguosdavo...Tarnavimas, daug kartų, yra vykdyti kitų valią. Vienas kunigas, kuris dirbo labai vargingame kvartale, vargingame mieste, sakė: „Man reikėtų uždaryti duris ir langus, nes daugybė ateina manęs paprašyti: tai dvasinės pagalbos, tai materialinės. Kartais galėčiau panorėti užsidaryti. Bet tai nebūtų iš Viešpaties“. Ir tai tiesa: jei nėra tarnavimo, negali vesti tautos. Ganytojas turi padėti tautai augti, eiti. Vakarykščiame skaitinyje mano sudomino Evangelijos žodis „stumti“. Ganytojas tarsi stumia savo avis, kad jos eitų ieškoti žolės. Tarsi jėga jas veja: eik, eik, eik! Ganytojas, kuris augina savo tautą. Kartais jis turi eiti pirma, ištirti kelią. Kartais turi ateiti į vidurį, kad matytų kas dedasi. Daug kartų turi eiti iš paskos, kad padėtų paskutiniams ir kad sektų iš paskos avių, kurios užuodžia kur gera žolė. 


 

plačiau

Antradienio Mišių skaitiniai kalba apie dvi žmonių grupes. Pirmajame skaitinyje iš Apaštalų darbų girdėjome kaip po Stepono nužudymo krikščionys išsiblaškė, tačiau nuvykę į svetimus kraštus jie ėmė skelbė Evangeliją, pirmiausią žydams, o vėliau taip pat ir pagonims graikams. Kai žinia apie tai pasiekė Jeruzalę, apaštalai pasiuntė į Antiochiją Barnabą, kad tas viską ištirtų. Nuvykęs, jis pamatė kaip nuostabiai veikia Dievo malonė ir jam esant Antiochijos mieste tenykštė bendruomenė pasipildė gausiais naujais nariais. Šitie žmonės, - sakė Pranciškus, - nebuvo iš anksto suplanavę pirmiausiai skelbti Kristų žydams, o vėliau pagonims. Ne. Jei, paprasčiausiai buvo klusnūs Šventajai Dvasiai. Ir šiandien Šventoji Dvasia veikia Bažnyčioje, veikia ir kiekvieno mūsų gyvenime. Kas nors prieštaraudamas galėtų paklausti: „Ar tu ją matei?“ Betgi žiūrėk, kas dedasi aplinkui, žiūrėk kas dedasi širdyje! Šventoji Dvasia tave kviečia eiti Viešpaties keliu.


 

plačiau

Užsienio spauda mirga nuo įvairių komentarų apie teisingumą ir gailestingumą, tarsi dvi stovyklas. Atrodo, kad tas, kas prašo gerbti tiesą, yra prieš gailestingumą, o kas prašo gailestingumo, tas prieš teisingumą ir tiesą... Visi tie debatai dažnai susiję su opiomis problemomis, su kuriomis susiduria išsiskyrę ir sudarę antrą santuoką katalikai. Amerikiečių žurnalui „Commonweal“ duotame interviu kardinolas Walter Kasper patikslina savo mintis, išsakytas Kardinolų konsistorijoje vasarį ir atsako į kritiką. Pristatome šio teksto apžvalgą, kuri ir toliau skatina įvairias diskusijas belaukiant Sinodo šeimos tema.

„Kai kurie tiki, jog Bažnyčia yra teisiesiems. Jie pamiršta, kad Bažnyčia yra ir nusidėjėlių Bažnyčia. Mes visi esame nusidėjėliai. Ir džiaugiuosi, kad tai tiesa, nes jei nebūtume, nepriklausyčiau Bažnyčiai. Tai nuolankumo klausimas. Man atrodo, kad tai labai svarbu popiežiui Pranciškui. Jam nepatinka žmonės Bažnyčioje, kurie tik smerkia kitus“. Taip sako vokiečių kardinolas Walter Kasper, pristatęs įvadinę kalbą apie šeimos problemas vasario mėnesį vykusioje kardinolų konsistorijoje. Čia jis palietė jautrią temą, kuri turėtų būti aptariama ir spalį vyksiančioje neeilinėje Vyskupų Sinodo asamblėjoje šeimos tema: sakramentų teikimas išsiskyrusiems ir sudariusiems civilinę santuoką žmonėms.


 

plačiau

Vis rečiau autoriteto sąvoka skamba mūsų kalboje, mirga laikraščių puslapiuose. Gali susidaryti įspūdis, kad autoritetas mums vis mažiau reikalingas. Ar taip yra iš tikrųjų?

Kartą teko būti tam tikro nesusikalbėjimo liudininke. Užsieniečiai vedė seminarą ir buvo paminėtas žodis authority. Paaiškėjo, kad vakariečiai šią sąvoką tapatina su valdžia ir galia. Lietuviai ėmė įrodinėti, kad autoritetą turintis asmuo mūsų šalyje suprantamas kaip pelnęs pripažinimą, tikrai vertas didelės pagarbos ir pasitikėjimo, sakantis tiesą, į jį norisi lygiuotis. Deja, valdžią ir galią turinčius mūsų šalyje retai laikome autoritetais ir nuoširdžiai gerbiame.

O ką mes gerbiame? Ar dažnai mūsų santykį su kitais galima pavadinti pagarbiu? Neretai bendraudami su kitais norime būti pirmesni, pranašesni, stipresni. Stengiamės tai parodyti aplinkiniams ir taip priversti juos su mumis skaitytis. Kitas būdas valdyti padėtį bendraujant su stipresniais ir galingesniais už save – įsiteikimas, pataikavimas. Tačiau nuoširdumo tokiuose santykiuose nedaug.


 

plačiau